Pentagonas: susidurti gali apie 1,3 tūkst. palydovų (1)
JAV kariškiai pranešė, kad šiuo metu stebi 800 potencialiai susidurti galinčius palydovus. Dar 500 bus pradėti stebėti iki metų pabaigos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaip praneša „Reuters“, Jungtinių Valstijų Oro pajėgos taip pat tobulina savo technologijas, su kuriomis būtų galima tiksliau prognozuoti palydovų susidūrimus. Šių priemonių imtasi po to, kai šių metų vasario 10 dieną susidūrė karinis Rusijos bei komercinis JAV palydovas.
Teigiama, kad kariškiai buvo surengę „konstruktyvų“ pasitarimą, kurio metu su palydovų industrijos atstovais sutarta, kad artimasis kosmosas jau nėra toks beribis, o palydovų susidūrimai – labai tikėtini.
Šio susitikimo metu kariškiai taip pat pageidavo gauti daugiau medžiagos savo analizėms, mat iki to laiko buvo stebimi mažiau nei 100 palydovų per dieną.
„Neįtikėtina, kaip vienas palydovų susidūrimas gali paspartinti šiuos tyrimus“, – teigė JAV generolas Kevinas Chiltonas, atsakingas už Valstijų kariuomenės strategiją.
Metų pradžioje įvykusios avarijos nenuspėjo nei kariškiai, nei privačios kosmoso stebėjimo agentūros. Kaip pranešama, avarija taip pat parodė, kokie pažeidžiami yra tiek kariniams, tiek civiliniams tikslams naudojami Amerikos palydovai.
Kaip spaudos konferencijoje pranešė generolas K. Chiltonas, šiuo metu JAV Oro pajėgos žino 20 tūkst. palydovų, raketų platformų ir kitų kosmose esančių objektų. Prieš kelis metus šis skaičius buvo kiek mažesnis – apie 14 tūkst. Priminsime, jog šį rudenį NASA sudarė ir paskelbė kosminių šiukšlių, skriejančių aplink žemę, žemėlapį - jame užfiksuota maždaug 19 000 kosminių šiukšlių, didesnių už 10 cm skersmenį.
Tačiau jis pridūrė, kad tiek palydovų ir kitų objektų gali „matyti“ JAV, tačiau, labai tikėtina, kad tokių objektų yra daug daugiau. JAV kariškiai pranešė, kad šiuo metu nuosekliai yra stebimi tik 800 palydovų, kurių tikimybė susidurti didžiausia. Iki metų pabaigos šis skaičius padidės dar 500.
„Mūsų tikslas yra įvertinti visų aktyvių palydovų susidūrimo galimybes, [šiuo metu, manome, susidurti gali] apie 1,3 tūkst. palydovų. Iki metų pabaigos pateiksime tikslią informaciją“, – cituojami kariškiai.
Kariškiai pranešė, kad norėdami tiksliau nustatyti palydovų susidūrimų tikimybę perka ne tik galingesnius kompiuterius ar samdo daugiau analitikų, tačiau ir bendradarbiauja su komerciniais palydovų operatoriais.
Kosminės šiukšlės, kalbant paprastai yra orbitose paliktos technikos lūženos. Tai nebefunkcionalios ir žmogaus paliktos įvairios šiukšlės: ir nebeveikiantys apleisti palydovai, ir atjungtos raketų dalys, ir žmogiškosios atliekos (pradedant 1965 kosmonauto Edo White`o legendinio kosminio pasivaikščiojimo metu pamesta pirštine).
Seniausiai žinoma orbitos lūžena yra 1958 metais paleistas tyrinėjimo palydovas „Avangardas 1“. Jis nustojo veikti 1964 metais. Kosminių šiukšlių laužynas pradėjo kauptis nuo 1957 metų lapkričio mėneso, kuomet Rusija paleidusi į kosmosą pirmą palydovą „Sputnik 1“, įsuko karuselę, kurios dėka į kosmosą jau yra paleista daugiau nei 2,5 tūkst. palydovų.
