Kodėl grafenas vadinamas „ateities medžiaga“? (Video)

Koks sekantis zingsnis? Superlaidininkai normalioje temperaturoje?

Pirmas įspūdis: skamba per gerai, kad būtų tiesa. Kilo daugiau klausimų. Kokios kitos jo fizikinės savybės: trapumas, ilgaamžiškumas, poveikis aplinkai, kaina ir jo kiekis žemėje.

jei gerai supratau, tai jis gaunamas is grafito, tokio kuris yra musu piestukuose, del to manau, kad sios medziagos nepritruks dar ilgai

O kaip isgaunamas Grafitas ?

taigi cia anglies atmaina, tiek grafitas tiek grafenas, isgaunamos is anglies o jos pas mus net per daug

na jei klausi tokiu klausimu kaip koks jo trapumas, tai ko gero pirma kart apie grafena isgirdai siaip grafenas yra tvirciausia (kol kas) pasaulyje zinoma medziaga poveikis aplinkai tas pats kaip anglis, tik skirtumas kad naudojant cia ko gero nereiks jo deginti, ilgaamziskumas isivaizduok deimanta, tai va deimantas yra niekis pries grafena

Stulbinamos galimybes Skaityk pradeda zmones manyti, kad pasieke "ribas", sast vienas naujas atradimas ir tiek daug nauju galimybiu O Kiek dar panasiu dalyku neatrasta

manau kad pavojingas bus grafenas zmogui,kazkas panasaus kaip asbestas bus, tik 1 privalumas kad grafeno elektronika ne tai kad bus galima degint, bet bus butina degint kad neapsinuodyt

Visada maniau, kad tvirčiausia medžiaga yra deimantas. Nustebinai na, tuomet nieko kito pasakyti kaip ir nebegaliu kaip NUOSTABU!

Grafenas - mūsų ateitis. Pažiūrėkit per kokį mažą laiko tarpą silicis padarė milžinišką įtaką pramonei, tai apie grafeną tik galima teoriški pamąstyt, kokią DAR didesnę įtaką bus padaręs po kikių 20 metų.

Deimantas yra ne tvirčiausia, o kiečiausia medžiaga. Užtat jis visiškai neatsparus smūgiams ir dūžta kaip koks stiklas.

mobilunkas, asbestas pavojingas nes jis byra i itin plonas adateles, kurios i plauciu audini isminga. Kokia yra grafeno struktura as pats neisivaizduoju... O seip sakyciau reikia kurti Lietuvoje grafeno sleni

Na kagi, laukiam naujoviu

Turėsime progos gal kada CO2 paversti kompiuteriais ir papildomu deguonim?

koks skirtumas tarp tvirtumo ir kietumo ?

Grafenas tampa ateitimi, nes per pastaruosius metus labai atpiginta jo gamyba - visai nebereikia pieštuku zulinti izoliacijos, už ką ir gautas Nobelis. Beje, grafenas žinomas jau apie šimtą metų, yra anksčiau išgauta kelių atomų storio grafeno plokštelių. Taip pat anksčiau teoriškai buvo žinomos kai kurios savybės, kurias nobelistai nustatė eksperimentiškai. Dauguma savybių visgi nustatinėjama modeliuojant kompais. Beje, nieko keisto, kad nobelistai ėmėsi tokio iš pirmo žvilgsnio absurdiško darbo. Vienas iš jų anksčiau yra gavęs Ig Nobel'į už gyvos varlės levitaciją magnetiniame lauke. Ir dar. Apie vieną grafeno savybę - neįtikėtiną laidumą yra kažkuri iš paskutinių The Big Bang Theory serijų. Mūsų dienos didvyriai gan smagiai pašaržuoti. Apie grafeno kietumą nėra didelės prasmės diskutuoti, nes jo storis - vienas atomas. Priešingai nei deimantas, kurio struktūra erdvinė, kristalinė. Galime kalbėti nebent apie atsparumą tempimui. O apie ją ir taip nemažai žinome - daugiau iš straipsnių apie anglies nanovamzdelius. Nanovamzdeliai yra tiesiog tas pats grafenas, susuktas į vamzduką ir sujungtais kraštais. Vienas iš tvirtumo ir lengvumo pavyzdžių - kad kosminio lifto realizacijai siūloma naudoti būtent nanovamzdelių pluoštus. Jei grafeną suklosim daugybe sluoksnių - gausim paprasčiausią grafitą. Jo niekuo neįspūdingas fizikines savybes galit išbandyti fiziškai, pieštuku.

Teoriškai apie tai išmanau ne per daugiausiai, bet galiu skirtumą tarp šių dviejų sąvokų apibūdinti konkrečiais pavyzdžiais: sakykim, kietumo ir tvirtumo savybės dažniausiai derinasi viena prie kitos, bet antrąjį apibrėžimą nusakyti galima lyg elastingumo požymį, pavyzdžiui, tame pačiame tech.lt neseniai buvo rašyta apie stebuklingą tinklą pinantį vorą. Kaip suprantu, jo produktas nėra kietas, tačiau ypač tvirtas, elastingas. Neabejoju, jog tamposi it kokia gumos rūšis. Tikiuosi, supratai, ką norėjau pasakyti. Kas žinot geriau, galit patikslinti. Praverstų daugiau suprantančio žinios bet kuriuo atveju.

Kolkas kazkaip nemanau, kad tas naujas kompas be klaviaturos, be peles tik per touchscreena valdomas bus jau toks populiarus, juk kiek rankom reiktu mosuoti narsant internete, piesiant, dirbant, darant kazka, o dabar juk sededami prie kompu juk rankos ant klaviaturos atpalaiduotos, juda tik delnai, ranka naudojantis pele ranka juda iki alkunes. Man kazkiek uzsimato tokios tendencijos kaip, kad ir su tais naujais koncoliu pultais, dauguma geimeriu nenori stoviniuot judet, greit pavargt kad nebeuztektu jegu zaist toliau.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Mechanin%C ... vyb%C4%97s Palyginimui galima trenkti kumščiu į stiklą ir į gumą. Pirmu atveju gausi mėlynę ir stiklas subyrės. Antru ranka nenukentės, bet guma išsaugos savo struktūrą. Stiklas kietas, bet nelabai tvirtas, guma tvirta, bet nelabai kieta.

Taip grafenas isties ateities medziaga ir tokios ateities kurios mes sulauksime. Kaip silicis pakeite 20 amziaus antra puse, taip grafenas pakeis 21 amziaus pirmaja puse o gal net ir visa 21 amziu. Vienintele beda yra ta, kad kol kas nera pigiu ir efektyviu budu isgauti reikalingu sios medziagos kiekiu kad butu galima ja panaudoti masineje produkcijoje. As pilnai isitikines kad si noblelio premija buvo skirta paskatinti investicijas i grafena jo gavyba ir pritaikymo galimybes, kadangi iki siol tyrimais su sia ateities medziaga buvo uzsiminejama labai vangiai ir tik didziosios kompanijos kaip IBM bei universtitetai dirbo su galimybiu analizavimu. Taciau po sios nobelio premijos manau viskas pasikeis nes sios medziagos galimybes kol kas neribotos todel toks didziulis potencialas tikrai turetu pritraukti nemazai investiciju.