Šviesa gali generuoti keliamąją jėgą (Video)

Man atrodo kad dar kokioj 10klasėj per fiziką rodė ekspermentą, kaip su galinga lempa pasuka tokį kaip malūnėlį iš folijos. Ar man čia tik vaidenasi?

Tai va, kaip NSO grobia žmones!

Kaip gali objektas be mases sukurti keliamaja jega, jei ji nera magnetines kilmes?

Nesivaidena. Sviesos slegi atrado Lebedevas. Tik cia fizikai sugalvojo idomiau t.y atvirkscia varianta.

Gal susilaikykime nuo tokiu nesamoningu komentaru, ka ? kulturingo bendravimo pavyzdys

smagu ateity butu pamatyt variklius veikiancius sviesos pagalba

O galbūt tai raktas į šviesos greičio variklius?!

Prie ko čia šviesos greitis?

Prie to jog sviesa sukura pastovia, nors ir salyginai maza stuma (teoriskai imanoma pasiekti artima sviesai greiti, tik tai truktu ilgai), pamenu dar senoje enciklopedijoje (hmm tikriausiai kokiu 15 metu senumo) "Mokslas ir Visata" buvo aprasomas hipotetinis fotoniniais varikliais varomo laivo projektas.

as taip pat turejau ta enciklopedija kai buvau 15m visa ja kelis kart buvau perskaites atsimenu apie ta varikli ir manau kad ateity tai galetu but pakankamai imanomas variantas

Magnetinės kilmės Matau, kad nesupranti šito reiškinio. Oras gi ne kažkokios magnetinės kilmės. Jis turi keliamąją jėgą dėl savo chaotiško dalelių judėjimo ir slėgio į objektą (dalelių judėjimo). Keliamoji jėga veikia tik tada, kai objektas veikiamas tarkime sunkio jėgos juda, o dalelės priešinasi slėgiu objekto judėjimui priešinga kryptimi.O be to Tarpmolekuliniai ryšiai sukuria vandens paviršiuje plevelę, o ne lemia plūdrumą ar keliamą jėga. Šviesa turi slėgį (fotoefektas), todėl logiškai mąstant ji taip pat turi keliamąją jėgą. Iš tikrųjų fotonai kitaip nei tu teigi turi masę (efektinę). Tiesiog paprasta fizika.

As neteigiau, kad jie turi mase, o kaip tik to ir klausiau. Nes iki siol nebuvau atkreipes demesio i energijos ir mases rysi.

E=mc^2

Tai taip iseina, kad saldant kuna jis lengveja, nes sumazeja jo energija?

. Ta energija, kuri sukurtų gravitacines jėgas ("kritimo žemyn" energija), naudojama kurti EM/branduolinėms sąveikoms ("dalelių tarpusavio kritimo" energija).

Aha, tik su svarstyklėm to nepamatuosi

Taip bet... tas sumažėjimas pasireiškia realitivystinėje masėje, o ne rimties. Šioje formulė m nelygu tai masei, kurią naudojame Niutono II dėsnyje (pataisykit jei numerį sumaišiau, gėda pripažint, bet kuris numeris nepamenu ) Ši masė nėra pastovi ji kinta pagal greitį: mr = m/(sqrt(1-v^2/c^2)) Čia m rimties masė. v greitis. Nejudančio daikto E = m0c^2, tačiau judančio daikto apytiksliai: m0c^2+ m0v^2. Kadangi šiluminiuose procesuose juda molekulės, jos šaldant netenka kinetinės energijos, tačiau jų m0c lieka nepakitęs, kitavertus kinta mrel (realityvistinė masė), kurią esant mažiems pokyčiams labai sunku, beveik neįmanoma išmatuoti. Kitas įdomus reiškinys su energijos masės santykiu: tarkime hidroelektrinėje sukantis turbinoms laiduose atsiranda masė (žinoma tą sunku išmatuoti).

Kažkas pamiršo energijos tvermės dėsnį... Mažėjant kinetinei energijai, didėja potencinė energija. Šiaip masė ir judėjimas nėra vienas nuo kito priklausantis dalykas.

Tai del releatyvistines mases padidejimo kuno gravitacine trauka beveik nepakinta (kaip suprantu siek tiek vistiek pakinta) ir didziausia dalis tos energijos sunaudojama kurti kitu rusiu vidines energijas, tokias kaip elektromagnetines saveikos daleliu viduje? Jei taip, tada iseitu, kad greit judancio kuno molekuline struktura turetu pradeti keistis del pasikeitusiu rysio energijos verciu? Ir be to ar tas mases padidejimas kaip tik ir nesunaudojamas butent judejimo greicio didinimui? Be to, releatyvistine mase pasireiskia tik stebetojui, paciame kune nera jauciama jokio skirtumo, tai reiskia, kad chemine sudetis tikrai nesikeicia. Tai taip iseina, kad stebetojui turetu atrodyt, kad keicias to kuno rysio energijos? Kazkas cia negerai... As mase isivaizduoju kaip daleles "priesinimasi" jos pozicijos pokyciui aplinkoje, tiksliau kaip bendra nueita fotonu kelia tos daleles pokycio vienetui. Maza dalele, pvz vandenilio atomas, turi mazai fotonu (viena protona ir elektrona), todel kad nueitu tam tikra atstuma benrdas isjudintu fotonu kiekis mazas, todel ir mase maza. Kokie nors metalai su dideliais branduoliais turi savyje daug fotonu, kurie pereina i kita taska, del to reikia daugiau energijos jiems isjudinti ir mase didesne. Judant arciau sviesos greicio pacio kuno pokytis pasidaro santykinai didelis lyginant su tame kune esanciu fotonu pokyciais, todel stebetojui tai atrodo kaip ryskiai pailgejes fotonu kelias, o is mano supratimo fotonu kelias ir apibrezia mase, todel ir arti sviesos greicio stebetojas kuna mato kaip masyvesni.