Tamsiosios medžiagos ieškos ledo kube

neutrinu mase ir kiekis nera pakankami kad juos galima butu vadinti tamsiaja medziaga, tai tiesiog neutrinu detektorius ir tiek, ji kisa giliai po zeme del to kad jie praeina kiaurai zeme nepastebeti todel reikia itin didelio tikslumo norint juos aptikti, o tam reikalingas itin mazas triuksmas.

+1. Pažiūrėk kam priklauso šio straipsnio aut. teisės (prie straipsnio pradžios dešinėj langelis) ir bus aiškiau...

Tai jug ir nebuvo rasyta, kad jie yra tamsioji medziaga. Opservatprija pastatyta tyrineti neutrinus. Tai tik zinksnis link tamsiosio medziagos atradimo.

viena iš tamsiosios medžiagos sudedamųjų dalių, jei ne svarbiausia. T.y., jie pilnai atitinka nebarioninės tamsiosios medžiagos apibrėžimą (leptonai, nesąveikaujantys elektromagnetine sąveika). Kas sudaro neištyrinėtą tamsiosios medžiagos dalį - yra daug hipotezių. Tai gali būti labai masyvūs neutrinai, arba sąlyginai tankios įprastų neutrinų, judančių mažesniais greičiais sankaupos arba kokios nors kitos WIMP (weakly interacting massive particles; galima suprasti ir kaip "silpnojoje sąveikoje dalyvaujančios ir masę turinčios dalelės" - neutrinai atitinka kiekvieną žodį, jei nekreipsime dėmesio, kad turima omeny "labai masyvios" - kaip protonai ir dar masyvesnės).

O man paskutiniu metu vis labiau atrodo, kad tamsioji medžiaga yra lyg ir pretekstas moksliniams tyrimams finansuoti.

Man atrodo kad cia yra tavo lyg ir paguoda del to, kad nieko apie ja nesupranti. Idomu, jei egzistuoja tamsiosios materijos sankaupos, tada tai reikstu, kad paprasta materija turetu kauptis butent tokiose sankaupose, nes ji saveikauja gravitacijai, tai kodel taip nera, ar bent jau dar nerasta, kad yra? Ir dar vienas dalykas. Jei tos daleles nesaveikauja elektromagnetiskai su mums matoma materija, reiskia jos neturetu saveikauti ir tarpusavyje elektromagnetiskai. Kadangi jos vistiek saveikauja gravitaciskai, ar tai nereiskia, kad anksciau ar veliau ta tamsioji materija turetu susikaupti vos ne i viena taska, bent jau lokaliai, ir kartais netgi sudaryti savotiska juodaja skyle, tik daug mazesniu matmenu, negu paprasta amerija sudaro?

O tu šiuos hipotetinius sapaliojimus laikai žinojimu?

čia apie save šneki? nes atrodai kaip klounas, tokias savo pasisakymais.

Man nei kiek neįdomu, kaip aš atrodau žmogui, kuris nesugeba argumentuoti savo minčių. Aš pareiškiau savo nuomonę. Patariu išmokti skaityti: "O man paskutiniu metu vis labiau atrodo..."Mano nuomonė yra paremta tuo, ką matau "tyrimas-kaina-rezultatai" sąveikose. Daugelis čia pareiškia, kad jiems atrodo, jog visur pilna ateivių, visokių gyvenamų egzoplanetų ir t.t. ir visa tai šioje bendruomenėje priimama kaip tikra tiesa. Tamsiosios materijos suvokimo iliuzija analogiška. Kad ir ką parodys ateities tyrimai, šiuo metu tai tik prielaidos.

jei nieks nefinansuotu mokslo, tai jis ir stovetu vietoje tokiu pinigu nieks uz grazias akis nedalina, reikia su projektu praeit ir ivairias komisijas ir t.t. bet man asmeniskai svarbesnis kitas klausimas, kas pasikeis, jei jie ras ta tamsiaja medziaga (na isskyrus, kad fizikos vadoveliai pasipildys pora skyriu)? juk tokius tyrimus galima butu atideti ir ateiciai, kai technologijos tai leis padaryti greitesniu ir paprastesniu budu, o tuos pinigus skirti svarbesniems tikslams

Technologijos juk ir tobuleja viska tiriant, o ne seip laikui begant.

Ne, neturėtų. Įprastos dalelės turi mažas energijas, sąveikauja daugiau nei gravitacija, todėl yra linkusios "pasidalinti" energija. Dėl to, pavyzdžiui, protonai jungiasi su neutronais+elektronais, šie savo ruožtu į H₂ molekules, o šie jau būdami ganėtinai lėti ir masyvūs (ir tankūs erdvėje), toliau vienas kitam "trukdo" (dalijasi energija), kol pradeda kristi į masės centrą. Ten tampa iš esmės dalelėmis, kurių kinetinė energija palyginti maža, o masė didelė. Tuo tarpu neutrinai, mažai sąveikaudami, išlaiko labai dideles energijas. Jie lyg ir gravitaciškai priklausomi nuo "debesies", bet tas debesis beveik nepraranda energijos. Todėl atskiri neutrinai net ir traukiami didelės gravitacijos, sukasi apie centrą beveik nekrisdami į jį kaip planetos apie Saulę. Tokie gravitaciniai debesys iš esmės išlaiko galaktikų spiečius. Jų gravitacija (bendra visų dalelių) milžiniška, žymiai įtakoja atskirų žvaigždžių trajektorijas, bet pačias daleles mažai. Aplink kiekvieną galaktikų spiečių rasi rutulį nematomos masės. Kodėl tamsioji medžiaga "nesukrenta", vieną aspektą jau surašiau. Yra ir daugiau. "Šviesioji" medžiaga sukrenta ir sąveikauja tūkstančius kartų galingiau. Todėl, kai tamsioji sukris, nebebus nei Saulės, nei kitų žvaigždžių - nebent jos iš mūsų liekanų susiformuotų per nauja. O dar Visatos plėtimasis. Tie tamsiosios materijos burbulai, būdami gerokai didesni už atskiras galaktikas, ir sklaidosi greičiau. O dar tankis. Žvaigždei susiformuoti gal ir pakanka kelių GeV masės (atomų) kubiniam centimetre kelių kubinių šviesmečių tūryje. Tamsiosios medžiagos tankis gerokai mažesnis. Tamsiosios medžiagos (mase) Saulės sistemoje yra neabejotinai keliais nuliais mažiau nei šviesiosios, tačiau milijonų šviesmečių atstumais, gravitaciškai figūruoja būtent tamsioji.

Tai pagrindine priezastis kodel neatsiranda kruvos tamsiosios medziagos juoduju skyliu yra ta, kad tamsiosios materijos daleles nekontaktuodamos tarpusavyje tiesiog orbituoja aplink bendra mases centra ir taip sudaro daleliu debesi. Kadangi saveikauja tik tiesiogiai atsitrenkdamos viena i kita tos daleles, tai tas procesas nepaprastai letas. Ko gero visata yra dar per jauna, kad nors viena tokia skyle galetu egzistuoti, cia reiktu dar paskaiciuoti, bet isivaizduoju, kad taip turetu but.

Indigo89: būtent. Ir, jei teisingai įsivaizduoju galaktikų ir stambesnių struktūrų masės dinamiką, tai didžiausi gravitaciškai susieti dariniai yra nedideli galaktikų spiečiai, kurie nuo pat Visatos susikūrimo tesuspėjo apsisukti po sykį - du. Tamsiosios medžiagos burbulai yra dar didesni, ir jie iš esmės tik padeda išsilaikyti spiečiams vietoje bei palaiko medžiagos "voratinklio gijas" tarp jų erdvėlaikiui plečiantis. Jei Visata plečiasi nelėtėdama, tuomet išvis kaži ar įmanoma, kad tamsioji medžiaga sudarytų gravitaciškai susietus darinius. T.y., ne tik viena kitą gravitaciškai veikiančių dalelių sankaupas, bet tokias, kad gravitacija būtų pakankama toms dalelėms nesisklaidyti. Bet čia tik mano nuomonė iš pop sci straipsnių. Gali būti, kad klystu. Šia tema nemažai ir kokybiškai rašoma laiqua_lasse bloge: http://konstanta-42.livejournal.com/49921.html .

Nori pasakyti kad visatos pletimasis itakoja galaktiku pletimasi?

sistemose kaip atskiros galaktikos ir artimų galaktikų spiečiai. Šiuo metu aiškiai matome, kaip atskiri galaktikų spiečiai tolsta vienas nuo kito, kaip didesnieji sklaidosi. Ir sklaidosi didele dalimi dėl to, kad tolsta juos gaubianti tamsioji masė, kuri gerokai inertiškesnė (ne reliatyvistine, o judesio kiekio prasme) nei šviesioji. Kuomet spiečiai dėl erdvės plėtimosi (atkreipk dėmesį: ne Visatos plėtimasis!) iširs, išsiskirs jų tamsiosios masės "burbulai", tuomet ateis eilė ir atskiroms galaktikoms. Gravitacija nebepajėgs išlaikyti tų "burbulų" apibrėžtame tūryje, ir jie taip pat pradės plėstis, taip mažindami gravitacinį "spaudimą" materijai jų viduje. Galaktikų masė mažės, nes mažės jas gaubiančios tamsiosios materijos, ir jos galų gale virs gravitaciškai nesusietomis. Atskiros galaktikų vijos pradės suktis kiekviena atskirai, vis mažiau suksis apie bendrą centrą ir taip atskiros galaktikų dalys taps atskiromis mažesnėmis galaktikomis viename spiečiuje, kol vėl irs į mažesnes. Bet tam reikės trilijonų metų. Laikant, kad Visatos fizika liks tokia, kokia mums pažįstama dabar (300K - 13.7G metų).

Gal galima nuoroda? Man idomu kuri dalis aiskinama erdves pletimusi o kuri tamsiosios energijos egzistavimu. Edit: na kad tolsta vieni nuo kito tai taip, tai nesusije su galaktiku pletimusi, ar tuo kad nesukrenta dark matter i centra