Pagamintas pirmasis plačiaekranis, spalvotas kvantinių taškų vaizduoklis

Magiskas stiklas

Panašu į naują monitorių kartą : ))

Man įdomu kodėl lenktyniaujama spalvų ir atspalviu skaičiumi? Juk žmogaus akis gali suvokti daug mažiau atspalvių nei gali išspinduliuoti dauguma ekranų. Manau tik raportuoti pirkėjams, mūsų monitorius gali palaikyti 10, 20, 30 tūkst. spalvų, pirkite jį.

is paveikslelio atrodo kaip lempinio televizoriaus vaizdas

Vaizduoklis nu ir zodis...

tas pats yra ir su audio. Juk žmgaus girdimumo ribos nuo ~20hz iki 20khz, tačiau kuriama audio apratūra, ar tie patys HD audio formatai, kurie ženkliai perlipa šias ribas. O kodėl taip daroma ? Todėl, kad nejautum ribų tų. Kad garsas nenutrūktų ties 20khz, o tęstųsi ir būtų sklandus, tas pats ir su spalvom, ar vaizdo atkūrimo dažniais. Kam tada žaidimams daugiau fps, jeigu akis temato 25 ? Čia, mano nuomone, geri, bet ir tuo pačiu kvaili klausimai. visa tai yra tam, kad procesas būtų sklandus (matomas vaizdas, girdimas garsas ,etc.) reikia, kad jis vyktų už tų ribų, bet ne jose.

Žmogaus akis skiria tik tris spalvas, o jau atspalviai- tik proporcijos tarp spalvų mišinio. Tarkim pavyks sukurti didžiulės skiriamosios gebos ekraną, tačiau kokio pločio turės būti perdavimo grandinės dažnių juosta?

ne prie ko cia tos spalvos esme tasku dydis, kas turi 1m plocio telikus zino kad juos reikia ziureti is 3m atsumo nes kitaip kvadratais eis viskas, pvz net monitoriuje gerai isiziurejus matosi tie taskai ir jie gadina vaizda baisiai, visos istrizos linijos laipteliais eina ir tt.. ir tie taskai visur dideli akiai matomi, kai jie bus nano dydzio teliko vaizdas bus toks pats kaip vaizdas pro langa zmogaus akimis. dabar i viska kaip per reti ziurima.

Jei jau kalba nukrypo apie garsą ir taškų skaičių, tai priminsiu ir apie flomasterius, kurių spalvų skaičius padidėja dvigubai per kažkuri tai laiką. Nemanau, kad vaikai kurie piešia flomasteriais tokie geri menininkai, kad jiems pritruktų spalvų. Dėl tokio spalvų skaičiaus augimo auga jų kaina ir sunkiau juos darosi laikyti. Pagalvojęs manau čia suveikia ir Parkinsono dėsnis. Jame teigiama, kad kuo tobulėja technika, kuo daugiau atsiranda resursų atsiranda ir jų paklausa. Kaip pavyzdį galima paimti Windausus, kiek resursų kompiuteryje jie užimdavo prieš 10 metų ir kiek užima dabar, o wordiniai dokumentai keitėsi tik nuo vartotojų įgūdžių.

3 trilijonai viename kvadratiniame cm! Bet ar tai reiskia, kad norint isnaudot visus pikselius reikes turet video su kokiu 30*60 trilijonu rezoliucija? Nes uzdejus, kad ir 1080p HD filma, ant metrinio kvantiniu tasku ekrano nebus tas pats kas ant kokio fullLED gero (tokio pat dydzio) ekrano? Beto, kad vaizdas butu kaip per langa, manau reiktu daug MHz, daug spalvu ir labai didelios video rasikos, ir viska sumesti ant kvantiniu tasku ekrano Kaip ir sake ,reikia perzenkti ribas, kad atitiktu vaizda matoma per langa.

Tuoj bus... Televizoriaus vaizdas bus geresnis negu mūsų lietuviškos gamtos.

to neatspesi: Jeigu pasidomėtum labiau, sužinotum, kad garso failus rašo didesniu dažniu ir gyliu (bitais) tam, kad išvengti jo skiltiškumo, diskretiškumo, tam, kad signalas labiau primintu analoginį signalą, o ne skaitmeninius kvadratus.

pasakei tą patį, ką Neatspesi, tik kitais žodžiais

O jokiu naujienu nera lazeriniu TV technologijoje? Taip pat nano monitoriai (nano-emissive display)... Perspektyvios technologijos, bet bent Lietuvos rinkoje dar nepastebejau.

Perskaičius kilo nemenkas nustebimas. Juk kvantiniai taškai išleidžia tik vieno fotono srautus! Taigi išeina, jog sudėjus kvantinius taškus arčiausiu galimu atstumu (kad jie nepradėtų vienas kito stumti) ir turint galimybe reguliuoti jų dydį išeitų tobulas monitorius (lituanistams - vaizduoklis (manau, kad vis tiek niekada nepritaps )). Vienintelis galimas tobulinimas būtų didinama kvantinių taškų didinimo ar mažinimo amplitudė (dėl spalvų kiekio), tačiau tai nebūtų problema vien dėl to, kad žmogus gali matyti ribotą skaičių spalvų. Ar viską teisingai supratau?

Ne. Žmogui užtenka per 1/25 sekundės pasikeičiančių kadrų, kad matytų judantį vaizdą. Matai žaibą? Jis trunka sunkiai įsivaizduojamą sekundės dalį tik t.y. 1/100000 arba 1 microsekundę. Taigi žmogus gali matyti daugiau negu 1/25 sekundės dalį trunkantį šviesos srautą, aišku jeigu jis yra atitinkamo galingumo. O šiaip ar taip vien iš filmuotos medžiagos matosi kaip skiriasi 30 fps ir 60 fps kai vaizdas juda. Kuo labiau didini tos pačios spalvos plotą tuo ji žmogui atrodo ryškesnė, tai labai paprasta patikrinti