Nanolazdelės pagerintų monitorių vaizdo kokybę (0)
Kalifornijos universiteto chemikai sukūrė mažytes nanomatmenų geležies oksido dalelių lazdeles, kurių reakcija į išorinį magnetinį lauką ateityje galėtų būti panaudota tobulinant vaizdinės informacijos pateikimą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ankstesniuose tyrimuose Yadong Yin laboratorijoje dirbantys mokslininkai buvo nustatę, kad paveikus išoriniu lauku geležies oksido daleles, esančias tirpale, tirpalas pakeičia spalvą. Spalvos intensyvumas priklauso nuo lauko krypties ir stiprumo. Dabartiniame darbe jie sugebėjo padengti geležies oksido daleles silicio dioksidu. Tokios apvilktos dalelės tirpale suformuoja tiesiškai sujungtas sferas ir sudaro mažytes grandinėles arba nanolazdeles, kurios išlaiko savo formą. Išoriniu magnetiniu lauku paveikus tirpalą su nanolazdelėmis, jos išsirikiuoja lygiagrečiai viena kitai, kaip mažyčių žibintuvėlių rinkinys nukreiptas viena kryptimi. Tirpalas pradeda ryškiai šviesti.
„Mes iš tikrųjų sukūrėme valdomą fotoninę medžiagą, kurios savybės gali būti keičiamos išorinio lauko kryptimi ir stiprumu, – sakė chemijos profesorius Yin. – Šios nanolazdelės su konfiguruojamu vidiniu periodiškumu atitinka mažiausias įmanomas fotonines struktūras, kurios gali efektyviai sklaidyti šviesą. Darbas atveria kelią naujų fotoninių struktūrų, kurių savybės gali būti keičiamos magnetiniu lauku, gamybai. Kadangi tokių medžiagų matmenys yra labai maži, tai spalvų valdymas galimas žymiai didesne skiriamąja geba.“
Technologija gali būti pritaikoma gaminant didelės skiriamosios gebos struktūras, mažai energijos naudojančius monitorius. Spalvoti monitoriai, kurie praranda savo ryškumą saulės šviesoje, pavyzdžiui, nešiojamų kompiuterių ekranai, išlaikytų visas rodomo vaizdo spalvas, jei įrenginys naudotų nanolazdelių technologijas, nes nanolazdelės paprasčiausiai išsklaido matomos šviesos spindulius.
Mokslininkų darbas yra atspausdintas „Angewandte Chemie“ žurnale. Darbe jie aprašo, kaip magnetines geležies oksido molekules buvo padengtos plonyčiu silicio dioksido sluoksniu. Tada dalelės buvo paveiktos išoriniu magnetiniu lauku, kad sukibtų į grandinėles. Susidariusios grandinėlės vėl buvo padengtos papildomu silicio dioksido sluoksniu, kuris stabilizavo visą grandinėlės struktūrą.
Pasak mokslininkų, labai svarbu, kiek laiko magnetinis laukas veikia grandinėlių formavimąsi, nes tai lemia atstumą tarp dalelių fotoninėje grandinėlėje. Jungiant magnetines daleles į grandinėles, magnetinio lauko poveikis turi būti trumpalaikis. Ir tai turi būti atlikta tuo metu, kai dalelės dengiamos silicio dioksido galutiniu sluoksniu tam, kad dalelės dengimo metu išliktų susijungusios. Silicio dioksidas „sukabina“ grandinėlę į mechaniškai tvirtą lazdelę. Magnetinio lauko poveikio trukmė lemia tarpdalelinį atstumą, o tai reiškia, kad nuo magnetinio lauko poveikio priklauso ir atskiros grandinėlės ilgis. Tačiau nuo grandinėlės ilgio nepriklauso difrakcinė spalva.
„Mūsų sukurtos fotoninės nanodalelės, nesant magnetinio lauko, tolygiai pasklinda tirpale. Paveikus laukui, jos išsirikiuoja ir tirpalas iš karto nušvinta difrakcine spalva, – pasakė Yin. – Periodinis geležies dioksido dalelių išsirikiavimas efektyviai sklaido matomą šviesą ir tai pasireiškia ryškia viso tirpalo spalva“.
Jis paaiškino, kad visos vienodo dydžio fotoninės nanolazdelės šviečia viena spalva, kadangi dalelės grandinėlėje išsidėsto vienodais atstumais. Tarpdalelinis atstumas kiekvienoje nanolazdelėje yra toks pat, nepriklausomai nuo grandinėlės ilgio. Ir dar svarbu, kad fotoninės grandinėlės tirpale būna atskirtos viena nuo kitos dėl magnetinės stūmos, veikiančios tarp dalelių statmenai išorinio lauko krypčiai.
Mokslininkai pažymėjo, kad paprasčiausia ir lengviausias kelia pakeisti tarpdalelinį atstumą yra skirtingo dydžio geležies oksido klasterių naudojimas. Jie mano, kad tai sudarytų sąlygas pagaminti fotonines nanolazdeles, kurios pasižymėtų skirtingu difrakcinės bangos ilgiu. Difrakcinės bangos ilgis galėtų kisti plačiame bangų diapazone nuo ultravioletinių iki infraraudonųjų bangų.
„Vienas pagrindinių dabartinės technologijos pranašumų yra tai, kad reikia labai mažai energijos, norint keisti nanolazdelių orientaciją ir gauti ryškią tirpalo spalvą, – sakė Yin. – O pagrindinis trūkumas susijęs su fiksuotu tarpdaleliniu atstumu grandinėlėje. Fiksuotas tarpdalelinis atstumas atsiranda padengus grandinėlę silicio dioksidu, ir tai reiškia, kad negalima keisti nanodalelės spalvos pagal pageidavimą“.
Laboratorijoje dabar bandoma sukurti nanolazdeles, pasižyminčias dvejomis stabiliomis būsenomis. Jei pasisektų tai padaryti, nanolazdelės galėtų šviesti dvejomis spalvomis vienu metu. „Tai leistų įrenginiui pradžioje šviesti viena spalva, kuri paskui pasikeis“, – pasakė Yin.
