Kodėl negalima viršyti šviesos greičio?

Jei gerai prisimenu šviesos fotonai turi tiek bangos tiek dalelės savybių. Bet dėl masės nesu tikras.

Uniklas, klausimas tada ar juodoji skyle uzlenkia visa sviesa? tarkime jeigu sviesia sklynda staciai i juodaja skyle ir tarkime sviesa sklinda 90 laipsniu?45 laipsniais? kazkaip keistai skamba kad visa sviesia uzlenkia i viena taska. gal ir klystu. Foxman jau kazka panasiau pasakei, dabar biskeli realiau isivaizduoju kodel yra sakoma kad negali judet greiciau uz sviesa, bet vistik man idomu jeigu juodoji skyle isiurbia sviesa, o ne ja uzlenkia tada logiska manyt kad ta jega kuri traukia sviesa i save sugeba sukurt kazka greiciau nei sviesos greitis. ir atvirksciai jeigu sviesa tik uzlinksta tada logiska kad bent jau kol kas mes nezinome nieko kas sklistu greiciau nei sviesos greitis...vienu zodziu arba taip arba taip. nerijau, kalba ejo apie greiti, o ne apie isivaizdavima ir kazko matyma, logiska kad jeigu tu vaziuoji 100 km per valanda ir is paskos taves atvaziuoja masina 100 km per valanda tu matysi ja lyg stovincia, bet ziuredamas i sona tu matysi kad judat abu vienodu greiciu, tai yra viena, bet tuo paciu ir is sono stebintis matys akd jus abu judat, vistik yra pasitelkiami ir kiti stebejimo taskai norint kazka apibendrint. bet logikos tame nedaug, o pasitelkt vien tik tam tikra stebejimo kampa arba stebejimo vieta yra tiesiog meginimas isisukt is situacijos.

Juodoji skylė šviesą traukia į save (matyt šviesa vis dėlto turi masę ir gravitacijos jėga ją trukia). Jei šviesa sklinda pakankamai toli nuo juodosios skylės ji tik šiek tiek pakeičia savo trajektoriją, kaip ir kometos skrisdamos pro planetą ar saulę pakeičia savo trajektorija, bet jei jos pakankamai toli nuo planetos į ją nenukrenta. Taip ir šviesa jei ji pakankamai toli nuo juodosios skylės jos trajektorija tik iškreipiama, o jei labai arti jos trajektorija gali būti taip pakeista, jog šviesa judės į juodąją bedugnę. Todėl pasakymo, kad juodoji bedugnė įtraukia šviesą nereikia suprasti kad ji ją pagauna už kojų ir įtraukia į save. Ji tiesiog pakeičia šviesos trajektorija taip, kad šviesa pati į ją nukrenta. Bet tokiu galima daryti prielaida, kad šviesa kaip ir kometos tampa planetų palydovėmis gali tapti juodosios skylės palydovėmis. Ir šviesa sukasi aplink juodąją bedugnę

Kaip elektromagnetinės bangos užlinksta prieš objektą nereikia nei juodosios skylės: užtenka idealaus ar beveik idealaus laidininko: bangos per prievartą nukreipiamos laidininko ašimi nepriklausomai kritimo kampo(elektrinės komponentės lygiagrečiai ašies, magnetinės skersai, ne visai prisimenu). Tokiam efektui pavaizduoti nereikia net juodosios skylės. Tačiau pati juodoji skylė šviesą kitaip: ji veikia kaip kokia potencinė gravitacijos duobė veikianti objektus, todėl linkimas savaime aiškus: skylė savo mase objektus kreipia link savęs. Realiai fizikai be problemų nusako kokie procesai vyksta iki įvykių horizonto, bet už jo ribų kyla problemų, bet panašu, kad materija suspaudžiama (ir taip pakeliama juodosios skylės masė).

Kiek tas "akimirksnis"? Nes Džekis Čanas sakė kad jei mirktelėsi prieš Briusą Lį - nepamatysi jo smūgio.

Jeigu materija yra suspaudziama tai tu man paaiskink toki reiskini enternald, kaip yra suspaudziama sviesa? tas ir idomiausia, kad paaiskint kaip ten kas kur vyksta ganetinai daug randi, nors daugelis tapatina su panasiais! reiskiniais, nors realiai net nezino ar taip yra is tikro, todel man ir idomiausia ar sviesa nulinksta, ir jeigu nulinksta tai kazkur turi ir islyst vel bet to kazkaip nematau niekur, o jeigu shinigami sake sukasi aplink juodaja skyle tada kodel niekur nerandu info apie tai kad ji suktusi.... keistai idomu http://siauliai.mok.lt/stakvilevicius/r ... orija.html nagrinedamas straipsni supratau kad niekas niekam neaisku ir visi megina savaip ta paaiskinti tapatindami su kazkuom apkraudami sau galva neaiskiais dalykais.

kogero laikas greitesnis uz sviesa- taip kaip 2 artimesnis begalybei, nei 1

O gal mes po "big bang'o" ir judame šviesos greičiu, o materija- tik mūsų atžvilgiu stovinčios bangos rezultatas? Apie laiką geriau iš viso nekalbėti, nes tai tik išvestinis dydis, kurį taikome vyksmų spartos matavimui (palyginimui su žemės apsisukimo trukme).

Na tas paaiškinimas su a,b ir c kaip ir aiškus.Bet mačiau tokį įdomų dalyką.Darė bandymą,dvi mašinas paleido viena į kitą,kad susidurtų.Prikišo dačikų. A-stebėtojas ties viduriu.Abi mašinos jam juda vienodu 90km/h greičiu.Bet viena kitos atžvilgiu 180km/h.Susidūrimo rezultatai parodė,jog išsiskyrė energija susidaužus abiem auto lygiai tokia pati,kokia išsiskyrė trenkiantis į sieną 90km/h greičiu.O ten turėjo būt greitis viena kitos atžvilgiu 180km/h.Tai reiškia jog energijos išsiskyrimo kiekis priklauso nuo stebėtojo -A pozicijoje?Šis pavizdys man kiša mintį,jog nuo vienos žvaigždės judanti šviesa link kitos stebėtojui-A atrodys judančios tuo pačiu šviesos greičiu,bet viena kitos atžvilgiu turėtų judėti dukart greičiau,bet taip išeina čia tik skaičiavimuose taip atrodo?Viskas kaškaip painu.Tik su tom auto aišku paprastas dalykas-kiekviena pasidalino po išsiskyrusiu energijos kiekiu vienodai.Tai yra kiekviena sugėrė po 90km/h greičio.

gedi netikiu kad energijos gavosi kaip viena masina trenktusi i siena 90 km/h galbut energijos kiekis buvo toks pats ir norejo parodyt kad vienos trenkimasis i siena 90 km/h ir kitos tiek pat i siena susumavus gavosi tas pats kas viena trenkesi i kita vaziuodama po 90 bet cia ir taip aisku. pagalvok jeigu viena stoves vietoj o kita trenksis i ja vaziuodama 90 ir paskui abi vaziuos, logiska kad energijos bus dvigubai daugiau

Reliatyvumo teorija ir yra teorija nes niekas realiai negali jos kol kas įrodyti. Tad aiškina kaip kas supranta (pagal savo žinių kieki). Šviesos trajektorija nulinksta link juodosios skylės, bet jei ji pakankamai toli nuo juodosios skylės tai šviesos trajektorija nenulenkiama tiek, kad šviesa kristu į juodąją skylę ir ji sugeba ištrūkti. Tačiau dėl to ši šviesos fotoną gaus ne ta planeta į kuria jis skrido, o kita, nes jos trajektorija bus pakeista. Bet jei šviesa per arti juodosios bedugnės šviesos trajektorija pakeičiama tiek, kad šviesa pradeda kristi į juodąją bedugnę. O kadangi šviesa sugeriama iš milžiniško ploto ir yra nukreipta į viena tašką tai ji artėdama prie to taško yra suspaudžiama (sukoncentruojama). Panašiai kaip saulės šviesa einanti per padidinamąjį stiklą yra sukoncentruojama ir gali net uždegti degius objektus. Tačiau kadangi juodoji bedugnė nėra skaidri šviesa pro ja nepraeina kaip ir per namo sieną nepraeina. Šviesa yra sugeriama arba atspindima. Bet net atspindėtos šviesos trajektorija yra vėl pakeičiama taip, kad kristu į juodąją bedugnę. Ir taip ji yra sugeriama. Kas dėl šviesos sukimosi aplink juodąją bedugnę, tai aš pats sugalvojau rašydamas komentarą, nes taip logiškai mastant turėtu būti.

idomu man kaip gi ten ta sviesa taip sukoncetruojama, ir ar is tikruju ta juodoji skyle ja taip tiksliai sukoncentruoja, toks jausmas kad is tos vietos ten turetu smagiu vaizdu but ir aplink ta juodaja skyle, ir su tais greiciais ir panasiai vien tas pats suspaudimas idomus bet mazdaug supratau esme, tik vistik idomu butu pamatyt kaip ten yra is tikro, kad bent kazkiek racionaliau suvokt nes dabar vien tik aiskint kazka pagal kazka yra vos ne tas pats kas zinau jog nieko nezinau

Pagal mane sviesa kaip ir visos kitos daleles turi tureti kazkokia mase(kad ir labai labai labai... maza) taigi tai tokia pat materija kaip ir mes (o jei sviesa tai energija materijoj tai didelio skirtumo nedaro) todel tai neturetu but kazkokia riba. Ir nesuprantu kodel dauguma mano kad sviesa susijusi su laiku juk nesvarbu kokiu greiciu judes sviesa vistiek laikas bus toks pat. pvz: taskas A uz 50 sviesmeciu mes esam kune B kuris skrieja 10kartu greiciau uz sviesa, taigi taska A pasieksime po 5metu. Vienintele problema butu apsvietimas, bet isradus uzsaldymo ar panasia sistema jos neliktu.

Va čia ir yra visa problema, juodoji skylė viska kas yra šalia jos įtraukia į save. Dėl to ji ir vadinama juodaja. Bet kadangi ji viska sutraukia, net šviesą. Negalima pamatyti kas joje vyksta, galima tik spėlioti. P.S. jei kam įdomu pažiūrėti filmą apie juodases skyles http://www.youtube.com/watch?v=cW7BvabYnn8 P.S.S. trumpas porno http://www.youtube.com/watch?v=mn42tbmg ... re=related

Pagal Albertą Enšteiną, objekto greitis negali būti didesnis už šviesos greitį, bet tai nepriklausomai nuo atskaitos taško. Jūs diskutuodami darot klaidą nes imat suminį greitį, pagal kažkokį stebėtojo atskaitos tašką. Žodžiu, objekto spidometras negali rodyti daugiau nei šviesos greitis, nesvarbu kaip atrodo stebėtojui iš šono:) Klausimas autoriui: kodėl mes būtume dviejuose vietose? Juk judant didesniu nei šviesos greičiu, susidarkytų tik mūsų atvaizdas stebėtojo atžvilgiu, bet atvaizdas tai ne materija, o tik informacija. Tai, kad mes lenkiam fotoną ir jis nuo mūsų neatsispindi, tokiu atveju mes sudarom tik šešėlį, žiūrint iš galo, o iš priekio mūsų visiškai nemato. Reliatyvumo teorija tai tik teorija, ne praktika:) Juodoji skylė turi savo vainiką (ribą nuo kurios švisa negali jau ištrūkti). O iki tos ribos manau gravitacija vistiek veiks šviesą ir ją galės išlenkti kaip lęšis:)

. Kol kas jos nepavyko paneigti, o įrodymų pilna. Pradedant atomine bomba, GPS palydovų laikrodžių korekcija ir baigiant gravitacinėmis linzėmis bei dalelių masės kitimu greitintuvuose.

Klausei kur šviesa dingsta. Tai va, tu pamėgink pasistatyti kambarį iš juodžiausios medžiagos kokią tu tik sugalvoji ir pamėgink tam kambaryje be orentuotis su prožektoriumi. Tu šviesk nešvietęs, tame kambaryje bus aklinai tamsu. O už "įvykių horizonto" tai daug maž yra žinoma kas ten yra - gabalas super sunkios materijos. Palyginimui kiek sunkios, tai cukraus kubelis tos materijos svertu kiek visa žemė.

Tiesa, pamiršau paminėti kodėl šviesa įtraukiama į juodąją skyle. Visa gravitacija yra paprasčiausia erdvėlaikio deformacija. Erdvėlaukį reiktų įsivaizduoti kaip vieną plokštumą, tarkim lygią pievą. Planetos erdvėlaukį išgaubia t.y. padaro juose tokius kaip kraterius ir kūnai lekiantys šalia, tarkim ridenamas kamuoliukas, į tą kraterį arba įkris ir sustos jo centre (planeta, žvaigždė) arba bus pakreiptas kita kryptimi dėl įdaubos. Erdvėlaikis paveikia visus kūnus. Juodosios skylės tuo tarpu jau nesukuria "įdaubos" jos jau padaro visą "šulinį" iš erdvėlaikio tai šviesa paprasčiausiai įkrinta į tą šulinį ir negali išlėkti pro kitą galą.

Nebus begalinis, nes didejant dazniui trumpeja bangos ilgis.

Punktyras sutinku, kad ji daug jau davė, tačiau tai nėra auksinis gralis:) Ją sugebėjo žmogus kažkur pritaikyti, bet kur dar nepritaikė ar kur ji yra klaidinga ar ne visiškai pilna mes patys to dar nežinome, o kad ji nėra tobula, tai yra irgi faktas:)