Mokslininkas: biblinis Rojus nėra tik dvasinė būsena ar metafora – jis turi konkretų fizinį adresą Visatoje ()
M. Guillénas rėmėsi fundamentaliais kosmoso dėsniais.
© NOAA Photo Library's Flying With NOAA Collection | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Tropical_cyclone_eyewall_P-3.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Buvęs Harvardo universiteto fizikos dėstytojas ir žinomas mokslo populiarintojas Michaelas Guillénas sukėlė tikrą audrą internete. Jo teigimu, biblinis Rojus nėra tik dvasinė būsena ar metafora – jis turi konkretų fizinį adresą Visatoje. Tačiau kol tikintieji džiūgauja, astronomai griebiasi už galvų.
Vėlyvą 2026-ųjų sausį „Fox News“ paskelbtame straipsnyje dr. M. Guillénas pateikė skaičiavimus, kurie daugeliui atėmė žadą. Pasak jo, vieta, kurią religinės tradicijos vadina „dangumi“, gali būti nutolusi lygiai 439 milijardus trilijonų kilometrų nuo Žemės.
Kaip jis tai apskaičiavo?
|
M. Guillénas rėmėsi fundamentaliais kosmoso dėsniais. Pagal Hubble’o dėsnį, kuo toliau nuo mūsų yra galaktika, tuo greičiau ji tolsta dėl besiplečiančios erdvės. Mokslininkas nubrėžė ribą ties vadinamuoju „kosminiu horizontu“ – teorine riba, už kurios mes niekada nieko nepamatysime.
Jo teorija paprasta, bet provokuojanti: būtent ten, už regimosios Visatos ribų, kur erdvė plečiasi greičiau už šviesą, ir prasideda „kita karalystė“.
Astronomų kantrybė trūko: „Tai ne vieta, o optinė apgaulė“
Mokslo bendruomenė į tokius pareiškimus sureagavo žaibiškai ir negailestingai. Konektikuto koledžo astronomijos profesorius Alexas Gianninas pabrėžia, kad M. Guillénas tiesiog piktnaudžiauja moksline terminologija.
„Kosminis horizontas nėra fizinė siena ar vieta, kur baigiasi Visata. Tai tik riba, iki kurios mus suspėjo pasiekti šviesa per 13,8 milijardo metų“, – aiškina A. Gianninas.
Anot profesoriaus, teigti, kad už šios ribos slepiasi Rojus, yra tas pats, kas sakyti, jog už rūko sienos prasideda kita dimensija. Iš tiesų ten yra tokia pati kosminė erdvė, tiesiog jos šviesa dėl visatos plėtimosi mūsų niekada nepasieks.
Kas nutiko Visatos pradžioje?
Diskusija pakrypo ir link ankstyvosios Visatos stadijos – „kosminės infliacijos“. Vos akimirką po Didžiojo sprogimo erdvė plėtėsi taip neįtikėtinai greitai, kad ištisi regionai buvo „išsviesti“ toli už mūsų pasiekiamumo ribų.
Ar gali būti, kad ten iš tiesų egzistuoja kažkas daugiau? Nors M. Guilléno skaičiai skamba įspūdingai, dauguma fizikų sutinka: bandymas Bibliją sukergti su astrofizika šiuo atveju labiau primena mokslinę fantastiką nei tikrus atradimus.
