Mirtinas lūžis: fizika nurašyta, vanduo tapo metalu ()
Privertė įgyti neįprastą formą.
© Sponchia (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/photos/cherries-immersion-fruit-2905964/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Galbūt manėte, kad apie vandenį žinote viską. Mus mokė, kad egzistuoja tik trys būsenos – skystis, ledas ir garai. Tačiau iš tikrųjų tai nėra tiesa.
Laboratorijų gelmėse ir tolimų planetų viduje egzistuoja ketvirtoji vandens būsena, rašo KÖPÖNYEG. Šis mokslininkų atradimas iš esmės keičia mūsų fizikos žinias.
„Kai ekstremalus slėgis derinamas su itin aukšta temperatūra, atsiranda ketvirtoji vandens būsena, kuri nėra nei skystis, nei įprastas kietas ledas, o unikali medžiaga, kuri elgiasi kaip metalas“, – teigiama straipsnyje.
Ką verta žinoti apie ketvirtąją vandens būseną
Ekstremaliomis sąlygomis vanduo gali vienu metu rodyti kietojo kūno ir skysčio savybes. Būsenoje, vadinamoje superioniniu ledu, vandenilio atomai laisvai juda deguonies kristalinėje struktūroje.
Šie unikalūs procesai vyksta milžiniškose planetose, tokiose kaip Neptūnas ir Uranas, aiškina straipsnio autoriai. Naujasis atradimas gali padėti kurti naujų tipų akumuliatorius ir energijos kaupiklius.
Kiek būsenų iš tikrųjų turi vanduo
Mokykloje mus mokė, kad vanduo turi tik tris būsenas, tačiau iš tikrųjų viskas kur kas sudėtingiau. Fizikai jau identifikuoja ne mažiau kaip 18–20 skirtingų ledo fazių. Terminas „ketvirtoji vandens būsena“ dažniausiai vartojamas kalbant apie superioninį ledą. Tai savotiška pereinamoji fazė tarp kristalinės struktūros ir plazminės vandens būsenos.
„Šios medžiagos nerastumėte savo šaldytuve. Jos sukūrimui reikia slėgio, kuris šimtus tūkstančių kartų viršija Žemės atmosferos slėlgį, ir kelis tūkstančiai laipsnių temperatūros“, – pažymi šaltinis.
Tyrimuose, publikuotuose žurnale Nature, mokslininkai lazerinėmis smūginėmis bangomis privertė vandenį įgyti mums neįprastą formą. Toks ledas praleidžia elektros srovę, o įprastam ledui tokia savybė visiškai neįprasta.
Teigiama, kad superioninis ledas greičiausiai yra dažniausia vandens forma Saulės sistemoje. Jis randamas milžiniškų planetų viduje. Beje, būtent tuo tyrėjai paaiškina Neptūno ir Urano iškraipytus magnetinius laukus. Toks vandens judėjimas jų viduje generuoja tas pačias magnetines linijas, dėl kurių astronomai dešimtmečiais laužo galvas.
„Vanduo šioje būsenoje yra juodos spalvos, karštas ir tankesnis nei įprastas vanduo. Kol mes žiūrime orų prognozes ir džiaugiamės pavasario saulute, kaimyninėse planetose po milijonų tonų slėgiu „dega“ ledas“, – rašoma straipsnyje.
Vandens fazių pasaulyje taip pat egzistuoja vadinamasis amorfinis ledas. Jis susidaro, kai vandenį atšaldome taip greitai, kad molekulės neturi laiko suformuoti šešiakampių kristalų, kuriuos matome, pavyzdžiui, snaigėse. Ši forma labiausiai primena stiklą.
