Įdomioji fizika: suglamžytų popieriaus kamuoliukų paslaptys

"Pavyzdžiui, tebėra neaišku, kodėl popieriaus kamuoliai yra tokia gera pakavimo medžiaga; juk patys savaime, nei oras, nei popierius neteikia tinkamos apsaugos nuo smūgių." Cia gaunasi kompozitine medziaga. Beto kas juos finansuoja, ta prasme kieno pinigus svaisto, kad jie gali sau leisti uzsiimti tokiomis nesamonemis?

Reikia turėti labai ribotą supratimą ir siaurą požiūrį, kad šiuos sudėtingus ir įdomius medžiagų mechanikos tyrimus nurašyti į nesąmonių kategoriją.

nu bet jūs ir duodat.. Sukūrė kostiumą, leisiantį jaustis kaip senyvo amžiaus žmogui - pinigų ir laiko švaistymas, pasuko pasaulio pabaigos laikrodį minute į priekį - pinigų ir laiko švaistymas, ištyrė popieriaus ir jo suglamžymo fizikinius dėsnius - laiko ir pinigų švaistymas. Komentarų neturiu prieš tokį mąstymą... :|

Jo, jo, pagal tokia logiką kažkuo užsiimti pinigų švaistymas. Valgai, švaistai, bandai džiaugtis ar suprasti, kad ir paprastus dalykus, vėl gi švaistai pinigus niekams. Gyveni ir švaistai tuos pinigus, geriau visus surinkti ir padėti kur saugiai, kad niekas jų negalėtų švaistyti.

Ir Niutonas galvodamas kodėl tas obuolys nukrito švaistė laiką ir pinigus?

Faktas yra tas, kad tu svaistai savo tevu pinigus. Todel kam jau kam o tik ne tau apie pinigu svaistyma kalbet.

O gal jis jau pats save islaiko, kitaip sakant nespres apie kitus is savo paties pavyzdzio.

kas cia neaisku? nuo tada kai atsirado mikroskopas jau buvo aiskios lapo savybes, jis tuo ir unikalus kad vienu kampu zymiai lengviau plysta nei kitu, o suglamzyto kamulelio tvirtuma nusako vidurkis.

Nes lietuviškų raidžių rašyti nemokantis žmogėnas jau seniai įminė visatos paslaptis -.-

Kam cia rasai toki komentara, rasyk cia http://www.technologijos.lt/diskusijos/ ... sc&start=0

Kažkodėl man didžiąją dalį teksto rodo suspaustą siaura juosta.

O tu pasakyk, kur anot taves geriau investuoti pinigus, į kokius nors vėžio tyrimus, ar į popieriaus lankstinukus? Matai, popieriaus lankstinukai neturi jokių ilgalaikių perspektyvų, tokia investicija vargu ar atsipirks, todėl tai ir yra pinigų švaistymams. Aišku, jie gal tuos pinigus gavo iš valstybės ar privačių fondų ir jiem pof*g ar tai atsipirks, bet pačios esmės tai nekeičia, ir naivu galvot, kad tyrdamas tokius dalykus gali tapti antru Niutonu. Jei nori, kad tyrimai turėtų kažkokių ilgalaikių perspektyvų (kurias galima būtų pritaikyti ne tik teorijoje, bet ir praktikoje, išpešant iš jų kažkokios naudos), pirmiausiai jie turi būti tikslingi ir gerai apgalvoti. Man idomu, kaip su tokiu mąstymu pats elgiesi su pinigais, ar švaistai juos kur papuola?

Aš nesutikčiau 100%, kad pvz. vėžio tyrimai yra daug naudingesni, nei popieriaus savybių tyrimai. Priklauso nuo to iš kurios pusės žiūri. Žmogui, kaip individui vėžio tyrimai, taipogi bet kokios ligos tyrimai, kurie padės jam išgyventi tą varganą 100 metelių bus prioritetas. Tačiau žmogui, kaip visuomenės daliai, vėžio tyrimai yra nenaudingi ir neatsiperkantys. Iš popieriaus savybių tyrimo bent jau naują statybinę medžiagą ar statybos būdą galima išrasti ir pritaikyti aibėje dalykų. Vėžio tyrimai padės tik vienetams. Kadangi gimstamumas pasaulyje nėra problema, sakyčiau vėžio tyrimai neatneštų jokios naudos, apart, kad rezultatai būtų panaudoti likviduoti epidemijas ir pandemijas, kurios galėtų sukrėsti nemažą visuomenės dalį. Stengiausi žirėti iš abiejų perspektyvų, mano subjektyvi nuomonė nereikšminga.

Vėžio tyrimai dvigubai nenaudingi: 1. Jie kainuoja 2. Vėžiu sirgę žmonės dažniausiai gauna pašalpas, invalidumus ir panašiai. Šimtamečiai senukai yra tiesiog našta ekonomikai.

Eik jau, o kiek pinigų valstybė išleidžia visokių vėžininkų gydymui? Galvoji užrašai ant cigarėčių pakelių ant bajerio dedami? Jei gydymo metodai būtų efektyvesni - sumažėtų ir išlaidos.

Mano manymu vienintelė sritis, į kurią tikrai apsimoka investuoti, yra šaunamieji ginklai. Kam rūpi tas popierius, kai į tavo galvą įremtas vamzdis? O grįžtant prie temos, tai įdomu kodėl suglamžyto lapo 3D vaizdo nepadarė mano manymu gana paprastu (bent jau medicinoje paplitusiu) būdu: suglamžytą lapą supjaustyti "riekelėmis". Aišku perpjovus jo "konstrukcija" pasikeistų, tai kad to išvengtų, reikėtų gniužulą suklijuoti. O chemijos pramonė manau čia galėtų neblogai pasitarnauti parinkdama tinkamus klijus. Gal net rastų tokius, kuriuos būtų galima įmaišyti į popieriaus gamybos procesą ir lapas sukietėtų paveikus jį kokiais nors spinduliais ar temperatūra. Vis gi gal geriau popierius su priemaišomis negu aliuminis? O gal čia tą struktūrą nori išgauti nanometrų tikslumu?