Trumpas kursas: Bendrasis reliatyvumas

Na nežinau, man vistiek atrodo, kad tokiose teorijose kažkur yra spraga, kaip tada visokie senelio paradoksai ir panašiai?

Ir straipsnyje ir video tai aptariama.

Tai tada kaip su minetu traukinio paradoksu. Traukinyje esantis visada manys, kad jo laikrodis eina greičiau (SRT), o realiai matys, kad lėčiau. Del pagreicio itakos laikrodziui cia: http://www.physicsforums.com/showthread.php?t=348201 "Acceleration does not affect time rates."

Judančiam kūnui laikas neatrodo einąs greičiau ar lėčiau jo atskaitos sistemoje.

Nesakiau, kad važiuojam naktį su uždengtais langais Greičiau / lėčiau atžvilgiu pakelėje stovinčio laikrodžio.

Ką laikai manymu ir ką laikai matymu? Judančio kūno laikas lėtės. Apie pagreitį niekur neminėjau.

Na tegu kažkur pusiaukelyje stovi laikrodis. SRT numato traukinio keleiviui tas stovintis Žemės atžvilgiu laikrodis turėtu eiti lėčiau. Tačiau jis gali tiesiog pažiūrėti pro langa ir matys, kad būtent jo laikodis lėtesnis, t.y. su kiekvienu nauju pravažiavimu traukinyje esantis matys vis didesnį savo laikrodžio atsilikimą nuo ant Žemės stovinčio.

_alvydai_, nesupyk, bet mano supratimu šis teiginys yra spekuliatyvus ir realiam eksperimentui nepasiduoda. Čia subjektyvumą norima įnešti į objektyvius procesus. Paaiškink man suprantamai, kas nuo to keisis, kaip matys laiką subjektyvus stebėtojas (tarkime, jis gali tą padaryti). Juk teorija kalba apie tai, kaip realiai/objektyviai skiriasi laikas. Be to, mano supratimu, subjektyvus stebėtojas negali vienu metu dalyvauti skirtinguose atskaitos sistemose. P.S. tegul ekspertai pasako, ar gali vienas ir tas pats stebėtojas vienu ir tuo pačiu metu dalyvauti atskirose atskaitos sistemose pats būdamas vienoje iš jų?

Tai čia tik vienas stebėtojas sedi traukinyje, pagal SRT jis pasiskaiciuoja, kad lauke laikrodis turetu atsilikti, bet kaskart pravaziuodamas mato, kad jo laikrodis vis labiau atsilieka. Pagal SRT beveik visa keliones laika išskyrus krypties keitima , kuris arteja i nuli lyginant su visu keliones laiku, sitas stebetojas manys, kad lauke laikas letesnis ir prognozuos ciferblato parodymus kai ta laikrodi susitiks, bet nusivils savo teorija, nes bus visai priesingai bet tuo paciu dydziu jo laikrodis bus atsilikes. Ir tas atsilikimas kaskart susitikus vis dides.

Va čia man ir kyla klausimas. Kaip jis gali matyti, jei kalbame apie greičius, artimus c. Mano supratimu, esant greičiams artimiems c, traukinyje esantis stebėtojas niekaip negali dalyvauti stotimi vadinamoje atskaitos sistemoje.

Man žinomam eksperimente su super gerais atominiais laikrodžiais buvo matuojami laiko suletejimai prie 36km/h (ne per s, o butent per h)

O nėra galimybės, kad stebėtojas, esantis vienoje atskaitos sistemoje, yra jau paveiktas tos sistemos ypatumų ir nebegali pats objektyviai vertinti kitos atskaitos sistemos parametrų? Ar laiko sulėtėjimas nepaveikia stebėtojo sąmonės?

Ilgai vazinejant pirmyn atgal susikaups didelis skirtumas, matomas ir su truputi paflegminta samone. Cia ne koks faziu skirtumas. Tarp truputi skirtingai einanciu laikrodziu atotrukis po truputi bet dideja i begalybe.

Kokią praktinę ar teorinę reikšmę turi tokie nedideli laiko pokyčiai? Juk joks stebėtojas nestebės begalybę metų. Tuo tarpu didesnis efektas yra tarp didelių laiko skirtumų. O esant pastariesiems, kol kas manau, kad stebėtojas negali iš kart dalyvauti abiejuose atskaitos sistemose.

O ne geriau paieskot poziurio kur viskas zmoniskiau, kur nera, kad A galvoja, kad B laikrodis letesnis, o B galvoja priesingai, kur abu mato vienareiksmei kurio ilgis ar laikas ar mase didesme ar mazesne. ? Patiko daug kam matematinis blizgutis su c constant, o toliau nebesvarbu kokios stadijos smegenu mazohizmas is to gaunasi. Net su pasididziavimu tame maudosi.

Nesakau, kad man patinka ar nepatinka tas blizgutis. Kol kas tave mažai suprantu. Gal įsikiš kas trečias ir mane paprotins. Apie reliatyvumo teoriją miglotai nutuokiu, o apie eterio tuo labiau. Bet pats man neatsakei (arba aš nesupratau), ar realiai gali tas pats stebėtojas vienu metu dalyvauti skirtingose atskaitos sistemose. Ar tu pats man suprantamai paaiškink, arba lauksiu punktyro, mysliaus, rwc ar kitų.

Tai gi sakau atsakymas ir priklausys nuo teorijos. Toj teorijoj kur as palaikau stebetojas nesvarbu nustatant laika, mase, ilgi. Viskas gali kaitaliotis, bet absoliuciai, neriklausomai ka siuo metu veikia stebetojas. Reliatyvume kitaip. Tai as cia tau tiksliai uz juos neatsakysiu.

Ačiū, _alvydai_.

Pagal SRT, nėra skirtumo ar tu judi kažkieno atžvilgiu, ar tas „kažkas“ juda, o tu esi vietoje. Traukinyje esantis stebėtojas matys, kad laikas išorėje eina greičiau. Stotyje esantis stebėtojas matys, kad laikas traukinyje eina greičiau.

, kiek moksliškesnis. Trumpai tariant, tai susiję su inercinėmis ir greitėjančiomis atskaitos sistemomis.