LHC eksperimentų rezultatai sudavė smūgį supersimetrijos teorijai (0)
Su Didžiuoju hadronų greitintuvu (LHC) dirbantys mokslininkai aptiko vieną rečiausių dalelės irimų, stebimų gamtoje. Šis atradimas – rimtas smūgis fizikos teorijai, vadinamai supersimetrija, praneša BBC.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Supersimetrija išpopuliarėjo kaip būdas paaiškinti kai kuriuos neatitikimus tradicinėje subatominės fizikos teorijoje, vadinamoje Standartiniu modeliu. Nauji stebėjimai, apie kuriuos pranešta Hadronų greitintuvo fizikos konferencijoje Kiote, nesutampa su dauguma labiausiai tikėtinų supersimetrijos modelių.
„Supersimetrija galbūt dar nemirusi, tačiau šie naujausi rezultatai tikrai paguldė ją į ligoninę“, – teigė britų mokslininkas Chrisas Parke`as.
Supersimetrija tvirtina, kad egzistuoja daug masyvesnės jau aptiktų dalelių versijos.
Jų egzistavimas leistų paaiškinti, kodėl galaktikos sukasi greičiau nei leistų manyti Standartinis modelis. Fizikai spėjo, kad kaip ir mums žinomos dalelės, taip ir galaktikos turi nematomos, neaptinkamos tamsiosios medžiagos, sudarytos iš superdalelių. Dėl to galaktikose yra daugiau masės nei galime aptikti, o jos sukasi greičiau.
Tačiau su LHCb detektoriumi dirbantys tyrėjai šiai idėjai sudavė rimtą smūgį. Jie išmatavo dalelės, vadinamos keistuoju B mezonu, suirimą į dvi daleles, vadinamas miuonais. Tai pirmas kartais, kai toks irimas stebėtas, o mokslininkai apskaičiavo, kad keistasis B mezonas tokiu būdu suyra tik tris kartus iš milijardo.
Jei superdalelės egzistuotų, toks irimas būtų stebimas daug dažniau. Šis testas – vienas iš „auksinių“ testų supersimetrijai, kurio tarp fizikų labai populiari teorija neišlaikė. Kembridžo LHCb komandos vadovas Valas Gibsonas teigė, kad šie rezultatai sutrikdė supersimetrijos teorijos kolegas.
Tačiau rezultatai visiškai atitinka tuos, kurių būtų galima tikėtis pagal Standartinį modelį.
Be to, tikėtasi, kad iki šiol kiti LHC detektoriai galbūt aptiks superdaleles, tačiau nė vienam to padaryti kol kas nepavyko.
Jei supersimetrija nėra tamsiosios medžiagos paaiškinimas, tuomet teoretikams teks surasti kitų būdų neatitikimams Standartiniame modelyje paaiškinti. Iki šiol tyrėjai, bandantys rasti taip vadinamosios „naujosios fizikos“ įrodymų, vis atsidurdavo aklavietėse.
„Jei naujoji fizika egzistuoja, tuomet ji labai gerai slepiasi po Standartiniu modeliu“, – komentavo Kembridžo fizikas Marc-Olivie Bettleris, analizės komandos narys.
Šie rezultatai dar neatmeta galimybės, kad superdalelės egzistuoja. Tačiau, anot Ch. Parkeso, „joms lieka vis mažiau vietų slėptis“.
