Vaiduokliškoji medžiaga (Foto)

Paskaitai tokius straipsnius ir atrodo, jau tuoj tuoj bus padarytas kažkoks atradimas, sukrėsiantis mūsų supratimą apie pasaulį ir visatą. Bet kai pagalvoji, kad tai užims dar bent porą dešimtmečių kruopštaus darbo, darosi nejauku

bet tai paaiskinkit mano kvailai galvai, kodel neutrinai skraido sviesos greiciu ir turi mase? kiek mokykloj moke, tai pasiekus sviesos greiti, mase turetu tapti begaline... vnz, itariu cia tos teorijos, jog sviesos greicio neimanoma virsyti, nelabai teisingos (juk cerenkovo spiduliavimas tai yra)

Tavo galva labai "sviesi" jei jau kelia tokius teisingus klausimus. Dar egzistuoja toks dalykas, kaip daleles rimties mase fotonai jos neturi, kas ten zino gal ir neutrinai neturi rimties mases.

. Straipsnyje rasoma, jog irode kad turi rimties mase. Bendrai tai nenuline mase turinti dalele, kurios greitis artimas sviesos greiciui.

Klaidelė įsivėlė: „“

puslapio apačioj), tačiau stebėjimai to lyg ir nepatvirtina... Žodžiu, įdomiausia dalis dar priešaky; kad tik nebūčiau gimęs per anksti...

Kad ir 99 ir sakykim 20 devynetu po kablelio greitis, visviena rasi tokia nenuline mase kad iskaiciuojant reliatyvuma neutrinas nebus sunkesnis uz elektrona. Kaip arti c gali but taip ir mase arti nulio gali but. Paemei citata is nevykusio eksperimento, tai aisku neaptiko jokiu skirtumo, nes greitis labai artimas c.

< 0,25 eV

Jei gerai pamenu tai LHC leido daleles, 99,99999999% c greiciu ir lorenzo faktorius tokiu greiciu buvo 7450 t.y. mase padideja tik tiek kartu. 0.1 eV cia yra labai mazai, milijonus kartu maziau nei elektronas. Plius... mase nieko nereiskia, neutrinai elektromagnetiskai nesaveikauja ar saveikauja labai silpnai, todel praeina kiaurai, ir ne kiek nieko neitakoja apart savo silpnos gravitacijos. Plius prasvilpia beveik sviesos greiciu tai itaka yra labai trumpalaike. Jei nori pasiskaiciuok pirma, tada kelk problema, as labai abejoju ar tokia problema yra. Plius labai abejoju dar ir pacio 0.05 eV teisingumu, kiek supratau is kazkokiu matricu bando mase isskaiciuot pasinaudojant standartiniu modeliu, eksperimentiskai nieks neutrinu nepasvere. Tokie skaiciavimai gali labai netikslus but. Standartinis modelis daleliu masiu kiek zinau nenumato, nes ir pacio Higso bozono mases nezinojo, tiksliau nezino iki siol, kadangi dar nepatvirtino, patvirtino tik tai kad tai bozonas.

dar is tikro labai laukiu eksperimentu kuriuose norima gravitacijos banga uzfiksuoti, idomu koks bus tos bangos sklidimo greitis. tik itariu neiseis jo pamatuoti, kadangi bus didesnis uz sviesos greiti. juk kai pagalvoji kokiais sick atstumais ta gravitacija veikia ( tarkim saules saveika su musu galaktikos centru, tai sviesos greitis gerokai per letas )

Ačiū, pataisyta.

Greitis c, bent jau taip teigia teorijos, elektromagnetizmas (fotonai) irgi atkeliauja is toli c greiciu ir nieko cia keisto.

Ta pala, viena karta issiaiskinkim tiksliai, ar neutrinai keliauja lygiai sviesos greiciu, ar beveik sviesos greiciu. Jei sviesos greiciu tai, tada betkokia nykstamai maza mase, kad ir trilijonus kartu mazesne uz elektrona, vistiek virsta i begalybes dydzio mase.

Jie turi masę, bet neturi rimties masės, kaip ir fotonai. Keliauja šviesos greičiu.

Beveik sviesos, 1987 supernovos sprogimas fiksavo berots keliomis valandomis letesnius neutrinus nei fotonus, rimties mase jie turi.