Metas suvokti, kad laikas realus

Mano teorija apie laiko busena remiasi biblija.Kurioje rasoma kad visa kas egzistuoja,tai tik veju vaikymasis.Iskart pagalvojus atrodo kad tai beprotiskas viso ko paaiskinimas zmonems kuris nieko is esmes nepaaiskina.Bet tikejimo Visagaliu dievu pagrindu,kito paaiskinimo nera.Nes pats Tikejimas tik ir gali buti paaiskinimu.Niekas neturi vertes,joks veju vaikymasis.Tik tikejimas dievu iprasmina zmoniu veikla,tai yra vejo vaikymasi sovokiant kaip visata,kurioje mes kazko vaikomes.O istikro tik ieskome Tikejimo-Dievo. Dvasia is dievo,kunas is dulkiu.Tikejimas keicia viska.Visata nekeicia nieko pati is saves.Ji gali buti tik kaip priemone mums isbandyti vejo vaikymasi,kol mirstame besekdami Dievo keliu.

Į šį klausimą tau niekas negalės atsakyti net ir po 50 metų, nes tai tokio pat sudėtingumo klausimas kaip ir singuliariojo taško kilmė O laikas greitį turi turėt, lygiai taip pat kaip ir visata turi baigtinę masę, ilgį, plotį. Ir viskas aplinkui turi pabaigą, nieko nėra begalinio, o laiko greitį, teks matuoti kiek kitaip nei sekundėm per sekunę..

Tai kad zino. Taip, laiko greitis yra s/s, arba tiesiog 1. Laiko greitis kinta nuo 0 iki 1, priklausomai nuo to kokiu greiciu judama. Laiko greicio ir greicio erdve kvadratu suma yra lygi vienetui. Mums laikas juda siektiek leciau nei 1. T.y. siek tiek suleteja del gravitacijos, siek tiek del judejimo aplink saule, siek tiek del judejimo aplink galaktika, siek tiek del galaktikos judejimo. Erdveje egzistuoja tokia greicio kryptis, kuriai laikas eis greiciausiai, t.y. 1, reliatyviai kiekvienam erdves taskui iskaitant pletimasi. Bendrai per tuos visus 13.82 milijardu metu mums laikas apytiksliai suletejo tik apie 10000 metu. Laikas tiek pat realus kiek ir materija ar erdve. Ka dar cia pridurti, panasu kad laikas juda atgal, t.y. neigiamas, ir mazeja nuo 0 iki minus begalybes.

na skriejant didesniu greiciu gravitacija ir visa kita gali itakoti atomu ir visu kitu elementariuju daleliu judejima, ko pasekoje ir pats ,,hahimmm ,,laikas"" greiciau ,,eina" o tiksliau jo matavimo priemones, paimkime laikrodi, uzsaldykime iki absoliutaus nulio ir taaaadaaaam sustabdemi ,,pati laika"...

Dėl greičio ir gravitacijos kinta ne laiko matavimo prietaisai, o pats laikas.

Šiaip jau teisingiau būtų teigti, kad ne laikas kinta ir juo labiau ne procesų greitis, o tiesiog skirtingose atskaitos sistemose tas pats laikas yra "matomas" kitaip. Paimkim tris atskaitos sistemas - A, B ir C. Tarkim B sistema nejuda A sistemos atžvilgiu ir yra tokiame pačiame gravitaciniame potenciale, o C sistema juda artimu šviesai greičiu A sistemos atžvilgiu. Tada B sistemos stebėtojas "mato", kad A sistemoje laikas "eina normaliai", o vat C sistemos stebėtojas "mato", kad A sistemoje laikas "eina lėtai". Įvertinant tai, kad neegzistuoja universali/bazinė/statinė atskaitos sistema, pavyzdį galima išversti ir priešingai. Tai reiškia, kad laikas, kaip ir erdvė, apskritai neturi "pastovios formos", o tėra išmatuota stebimos ir stebėtojo atskaitos sistemų tarpusavio konfigūracijos bei sąveikos pasekmė - laikas ir erdvė visada yra "kažkieno atžvilgiu" ir niekada absoliučiai. Tokia yra laiko samprata BRT ir SRT. Straipsnyje aprašomos teorijos autoriai mėgina įvesti absoliutų laiką, bet absoliutus laikas visiškai nedera su eksperimentais. Iš kitos pusės, galbūt įmanoma sukurti hibridinį mat aparatą, kuris nepaneigtų eksperimentiškai patvirtintų BRT ir QED bent jau kaip dalinių sprendinių ir padėtų išspręsti kai kurias egzotinių sprendinių problemas.

o tai pala kuo mokslininkai viska matuoja atlikinedami bandymus, matavimo prietaisais ar ,,laiku" jeigu toks uztikrintas tuo ka sakai tai irodyk. tai tera teorija su kuria as nesutinku, irodyti to neimanoma, nebent rastumeme kosmose kampeli kuriame milijonais sviesmeciu aplink nebutu jokiu kunu, tik grynas vakumas, jokiu el bangu ir visiskai nieko, tada tokioje terpeje ir butu galima atlikineti bandymus su atominiais laikrodziais ir panasiai kai tam niekas itakos nedarytu, ir tada butu galima patvirtinti arba paneigti viena ar kita teorija.

aukščiau pateiktą platesnį paaiškinimą ir prieš netikėdamas teorija, su ja bent prabėgomis susipažink.