Rasta kvantiniams kompiuteriams tinkama medžiaga

Nesu ekspertas, bet skamba kaip tikrai rimtas proveržis

Kaip siek tiek ismanantis daugiau, galiu pasakyti, kad tai tolygu rato isradimui kuriant vezima tai tikrai rimtas proverzis

Lauksim PS5

kol kazka tokio rimtesnio sukurs tai teks laukti PS8 ar PS 9 D

Nelabai suprantu šito privalumo: "tradiciniai kompiuteriai dirba su dvejomis bitų reikšmėmis – „0“ arba „1“, tuo tarpu kvantinė architektūra manipuliuoja kubitais, kurie šiame diapazone siūlo daugybę reikšmių" - teoriškai "tradiciniai" irgi galėtų dirbti ne su viena įtama (tarkim 5V - "vienetas", 0 ar -5V "nulis"), bet ir šiaip įvairiom įtampom (5V, 12V ir t.t.) tik, kad baisiai sudėtingai ir nepraktiškai. "Kubitai" irgi neskamba labai paprastai (reikšmių atskyrimas poliarizuojant? ne per sudėtinga realioje skaičiavimų mašinoje kur tų nuskaitymų kiekvienoje "paprastoje" operacijoje begalės), bet kažkodėl visgi ateitis.

Ajajai vėl arsenas į rinką

Esme tame, kada dabar bitas vienu metu negali buti 0 IR 1, o kvantineje sistemoje GALI buti ir 1 IR 0 ir dar dafiga variantu

Na, ir dabar randominėje (atsitiktinių) skaičių sekoje galima rasti visus atsakymus į visus uždavinius - reikia tik atsirinkti teisingus. Kas iš to, kad kubitas turi visas reikšmes jei jas vistiek reikia nuskaityti/aprodoti atskirai?

Redakcija: išmeskit šituos diletantus FaceIT. Nesupranta, ką verčia, tai dar ir nuo savęs nesąmonių prideda. Kokios dar 256 reikšmės, WTF? Kokie dar "elektronų kampai"? Išvis, kokius jie ten grybus vartoja?

Kolega, nusiraminkite, tausokite sveikatą

Kvantiniai skaičiavimai veikia ne aritmetiniu principu. Tarkim turi lygčių sistemą su 10k kintamųjų. Paprastas kompas turi pgl kažkokį algoritmą kaitalioti kintamųjų reikšmes ir kiekvieną kartą perskaičiuoti rezultatą patikrinant jo optimalumą. Kvantiniuose skaičiavimuose visi kintamieji vienu metu turi visas įmanomas reikšmes (žr. superpozicija), todėl optimalumo uždavinys sprendžiamas be sistemos verčių perskaičiavimo. Teoriškai uždavinio sprendimo greitis tampa vienodu bet kokio sudėtingumo uždaviniams. Praktiškai yra technologinių ribojimų.

grubiai, ir dėl paprastumo - ne visai teisinga. Neduokite tokių pavyzdžių dėstytojams!

Grubiai buvo pas mane, pas tave sudėtingai. Tikslaus kvantinių skaičiavimų veikimo metodo nežinau, taigi negaliu komentuoti tavo paaiškinimo teisingumo. Bet kuriuo atveju veikimo principas grindžiamas superpozicija. Be to, skaičiavimams (išvesčiai) naudojamas spino vektoriaus poliarizacija, taigi "kampai" yra į temą, nors vėlgi tikslaus metodo nežinau.

Tie kampai yra nesąmonė, totalus briedas. Toks pats briedas, kaip "vienas kubitas leidžia perduoti informaciją 8 kartus greičiau". Poliarizacija yra 0 arba 1. Išmatavęs dviejų susietų elektronų poliarizacijas, gausi visada priešingas reikšmes. Iki išmatavimo (t.y., iki pirmos bet kurio elektrono sąveikos su bet kuo), jų poliarizacija yra "0 arba 1 superpozicijoje" - t.y., neapspręsta. Vat ir visas mokslas su tais "kampais". Be to, elektrono sukinys gali pakeisti atomo sukinį ("įrašyti"), kurį paskui galima suteikti laisvam elektronui ir išmatuoti ("nuskaityti"). Iki šiol problema buvo, kad sukinys elektrone būdavo labai greitai prarandamas dėl šiluminių ir pan. triukšmų ir reikėdavo labai žemų temperatūrų, norint jį nors kiek ilgiau išlaikyti. Dabar pademonstruotas metodas tą patį pasiekti sąlyginai šiltoje medžiagoje - atomų branduoliai triukšmų bijo mažiau, o norint jų sukinį poliarizuoti, nebereikia šaltos aplinkos. Tiek to "didžiulio" proveržio.

https://en.wikipedia.org/wiki/Bloch_sphere http://www.ece.uc.edu/~mcahay/blochsphere/

kubitai, ne tas pats).