4 priežastys, kodėl mes neturėtume egzistuoti

Kam dėkingi, likimui ar atsitiktinumui?

briedas.... prasiples zinojimo ribos ir daug kas kitaip atrodys. Minciu tarp fizikos ir filosofijos kratinys. Mano galva, tarkime, jei tokie kaip mes sutverimai galime egzistuoti tik prie siu fizikos konstantu, tai prie kitu konstantu butu kitas pasaulis su kitais desniais ir gal kitais nepanasiais i mus sutverimais. Zodziu postringavimai apie nieka. Ok, galima teikti, kad pasaulis sukurtas grynai mums, bet kita vertus, gal prie kiekvienu salygu atsiranda kazkas? Pvz gal is kokios paralelines visatos kazkas diskutuoja, kad jei ju pasaulis butu su musu fizikos konstantomis, tai niekas neegzistuotu ir pasaulis sugriutu. Zodziu, bereiksmes sapaliones, ypac, kai tiek mazai zinome apie musu pasauli.

. Prie mano kompiuterio guli padėti du nektarinai. Jei atsižvelgdami į visus įmanomus veiksnius apie tai būtume svarstę prieš kokį 1000 parų, būtume apskaičiavę, jog tikimybė, kad po 1000 parų konkrečioje vietoje bus konkretūs nektarinai iš konkrečių atomų, artima nuliui. Ta tikimybė mane taip gąsdina, jog bijau šitą stebuklą valdyti. )-: Taip pat nustebau dėl Higso bozono. Prieš kokį pusmetį skaičiau kito mokslininko nuomonę, kad jei HB būtų bent truputį masyvesnis, viskas būtų juodoji skylė, o šitas rašo, kad HB nelabai svarbus masei. Žodžiu, kas ką nori, tą ir galvoja.

tokie pasakymai truputį pasauliobambizmu kvepia. čia toks truputį labai iškreiptas pervertimas ir iškraipymas. ne pasaulis buvo mums sukurtas, o mes išsivystėme pasaulyje tokiame, koks jis yra ir išsivystėme būtent šiam pasauliui su visomis fizikos konstantomis.

vvv2 kampas cia nieko bendro neturi. Didejant R, galaktiku skaicius dideja kaip R^3 del turio, del atstumo sviesumas mazeja kaip R^2, ju santykis R. Taigi kuo is toliau matome tuo sviesiau turetu buti. 1) Jei Visata būtų „nusprendusi“ nors maža dalele padidinti savo elektromagnetinės sąveikos jėgą. Visu pirma tu turi irodyti kad isvis imanoma kad keistusi jega. Ji yra tokia kokia tik gali buti ir ne kitaip. Cia tas pats kaip sakyti turim kelis kilogramus mases, kodel tiek daug elektronvoltu. Nera unifikacijos kolkas, stai kodel. 2) Materija ir antimaterija Simetrijos sulauzymas 3) kodėl tuomet viskas buvo taip tvarkinga ir švaru? Uh, kodel klausimas. Nesvara gimsta is kazko. Atsukus laika atgal, panasu jog anksciau buvo tvarka. Na tai ir buvo. Kame bedos? Entropija. 4) O jūs juk nesate dujų debesis, argi ne taip? Nelogiskas klausimas, tai aisku ne, bet mes galime buti pilnai aprasomi laukais. Nematau priezasties.

- aišku, bet manau klaidinga, kaip ir minėjau "netikslus modelis". p.s. .. imkim supaprastintą matematinį šviesių vienetinių taškų modelį, kuo taškas toliau nuo mūsų, tuo mažesnį kampą jis užima. Egzistuoja toks taškų tankis, kad stebėtojui "atsiveria" neužimta erdvė, matoma kaip juoda, nes tolimų taškų kampas artėja į nulį (čia elementarus eilutės konvergavimo uždavinys). Kaip tai skaičiuoti, rašiau jau anksčiau.

Koki dar kampa, ka tas tavo kampas matuoja? Ziuriu tiesiai matau artima zvaigzde, uz jos tolima zvaigzde, nera jokio kampo. Didejant atstumui, joks kampas nesikeicia. Yra toks paralaksas, bet jis susijes su judejimu, kampo pokytis priklauso nuo atstumo pokycio, matematiskai taip turi but, taciau su sia problema nesusijes.

.. kuo objektas toliau, tuo mažesnę sferos dalį užima, O supranti kad tolygiam pasiskirstyme tokiu objektu dideja kaip R^3 desnis kai tuo tarpu ju arc sekai mazeja kaip R^2, todel kuo toliau tuo daugiau uzimamas visas plotas, artejant iki begalybes visas dangus uzpildytas. Aciu uz pasiulyma eit mokytis, taip pat aciu uz Olbers'o paradokso paaiskinima arcsekundemis. Visas dangus sviestu kaip saules pavirsius jei nebutu resdshift'o. Tavo ta riba diverguoja, o ne konverguoja, mars mokytis.

". Šį kritinį, didesnį už nulį tankį, galima suskaičiuoti, tik dabar neturiu laiko..

Straipsnis – visiškas briedas. Juos galima paaiškinti nebent tik sąmokslo teroja, kaip užsakytus sukelti nepasitikėjimo bei nuolankumo jausmą nereligingiem žmonėms. Pasamprotaukim, kodėl dangau juodas. Visų pirma, tai dangus nėra visiškai juodas. Tam tikras šviesumo lygis yra. Paimkite galaktiką – patį šviesiausią darinį. Tam tikru atstumu jos šviesumas nebus didesnis už esamą foną. Vadinasi, viskas, kas yra toliau visai nebeįdomu, kad ir kiek ten būtų. Fono šviesumas priklauso nuo tam tikru atstumu esančių šviesulių skaičiaus, o jų kiekis yra baigtinis.

Olberto paradokso atveju, kiekvienas dangaus sviesis, kai tankis > 0, diverguoja kai atstumas arteja link begalybes.

Obligatory . Negaliu patikėti, kad nei straipsnyje, nei komentaruose jis nepaminėtas.

Man konkrečiai juokingi tokie pasakymai, kad "turėtume neegzistuoti", priežastys kodėl ir t.t. Kaip galima taip nusišnekėt, kai savaime suprantamas dalykas, kad jeigu yra kaip yra tai kitaip ir negalėjo ir neturėjo būti. Čia tik žmogaus proto iliuzija dėt tikimybes. Jei turėtume visus įvykius nuskaičiuojantį kompiuterį tuomet tokio dalyko kaip tikimybė net nebūtų. Bet to pc niekas nesukurs, nes tas kompas turėtų nuskaičiuoti tai ką jis nuskaičiuo. Žmogaus būtis žemėje buvo nulemta nuo BB pradžios. Energijos tvermės dėsnis - determinizmas - termodinamikos principai. Visai tai išanalizavus galime pagaliau suvokti, jog tai kas įvyko būtinai turėjo įvykti, o tai kas įvyks taip pat būtinai turės įvykti. Viskas viską lemia, ne pavieniai įvykiai, o visi įvykiai lemia visus įvykius.

Pakeitus zvaigzdziu skaiciu i baigtini, gausi tiek pat logiskumo, kiek ir pacio Olberso padarytos prielaidos, tai yra jokio. Tokiu variantu fizika/matematika nelabai nagrineja, nes prielaidos nera logiskos. Pacio Olbers'o paradoksas irodo tai - kad jo prielaidos yra neteisingos. Nelabai yra del ko tobulinti. Prielaidos: 1) static universe 2) infinitely old universe 3) infinite number of stars 4) infinitely large space kai 1) TRUE, 2) TRUE 3) TRUE 4) TRUE - nelogiska TRUE, TRUE, FALSE, TRUE - nelogiska FALSE, FALSE, TRUE, TRUE - dabartinis standartinis supratimas TRUE, FALSE, FALSE, FALSE - mano subjektyvi nuomone. Visa lentele sudaryt galima: TRUE, 2) TRUE 3) TRUE 4) TRUE - nelogiska (Olberso paradox) TRUE, 2) TRUE 3) TRUE 4) FALSE - nelogiska (Olberso paradox) TRUE, 2) TRUE 3) FALSE 4) TRUE - nelogiska (Olberso paradox) TRUE, 2) TRUE 3) FALSE 4) FALSE - homogeniskumo arba izotropiskumo pazeidimas TRUE, 2) FALSE 3) TRUE 4) TRUE - ??? Galbut? TRUE, 2) FALSE 3) TRUE 4) FALSE - nelogiska (Olberso paradox) TRUE, 2) FALSE 3) FALSE 4) TRUE - nelogiska (Olberso paradox) TRUE, 2) FALSE 3) FALSE 4) FALSE - mano subjektyvi nuomone, tai yra is tikruju FALSE, 2) TRUE 3) TRUE 4) TRUE - neimanoma FALSE, 2) TRUE 3) TRUE 4) FALSE - nelogiska (Olberso paradox) FALSE, 2) TRUE 3) FALSE 4) TRUE - nelogiska (Olberso paradox) FALSE, 2) TRUE 3) FALSE 4) FALSE - neimanoma FALSE, 2) FALSE 3) TRUE 4) TRUE - dabartinis standartinis supratimas FALSE, 2) FALSE 3) TRUE 4) FALSE - nelogiska (Olberso paradox) FALSE, 2) FALSE 3) FALSE 4) TRUE - nelogiska (Olberso paradox) FALSE, 2) FALSE 3) FALSE 4) FALSE - homogeniskumo arba izotropiskumo pazeidimas Popasz, siuolaikinis mokslas teigia nedeterministini gamtos prigimti. Taip kad nezinia kaip yra is tikruju.

Bet pažiūrėk į energijos tvermės dėsnį. Būtent jis leidžia suprasti, kas energija veikia taip kaip turi veikti, determinuotai veikia aplinką. Kad būtų ne determinizmas - turi būti iš niekur atsirandanti energija, tačiau kadangi ji iš niekur neatsiranda, determinizmas automatiškai tampa pateisinamas. + ne apie gamtos prigimtį rašau, o vėjus, kur parašyta "galėjo", "turėjo". Kitaip sakant, aš teigiu, kad tai, jog dabar čia rašysiu būdamas savimi buvo nulemta prieš n laiko. Prieš n todėl, kad energija yra nesunaikinama, kitaip sakant ir laikas nesunaikinamas. Nes laikas bus tik ten kur yra energija. Laikas = įvykiai. Įvykiai be energijos ne įvykiai, o neegzistuojantis niekas.

Kvantine mechanika to nereikalauja, netgi teigia kad yra nedeterminizmas ir is nieko atsirandanti energija.