Komentarai Prisijungti
Viršuje: Seniausi | Naujausi
bahuriux 2015-04-13 08:59
Ir gavosi pats tikriausias šviesos loginis elementas, arba tranzistorius, gana idomu. Cezis įdomus elementas, su jo garais daug eksperimentuota, ne tik letinant sviesa, bet ir greitinant virš c, kaikuriais atvejais net po kelis kartus greičiau nei c.
kionig 2015-04-13 09:26
Eksperimentinių pavyzdžių, kurių metu būtų viršytas c, galima gauti?
salemas5 2015-04-13 11:08
Nu realiai fotonai yra bemasiai tai gal ir imanoma butu sviesa pagreitint virs c, bet galetum duoti saltini is kur tu cia istrauei tai.
Creatium 2015-04-13 13:11
O man šiaip įdomu. Jeigu fotonai lekia ir jie yra sustabdomi, kokiu principu jie vėl įgauna buvusį greitį? Fizikoje nieko neišmanau, tad gal kas galėsit paaiškint. Nes taip atrodo, kad jie juk turi turėti kažkokį pagreitį. Na, šviesos šaltinis juos išspjauna tokiu greičiu, o kai jie sustabdomi, tai kas jiems suteikia tą buvusį greitį?
HardAxe 2015-04-13 13:14
čia veikia banginės sąvybės, kaip pvz garso greitis.
vanduo4 2015-04-13 13:39
- Įtariu, kad ten niekas nesustabdoma, o tik "užrakinama" zezio atomuose (sukasi apie tuos atomus tokiu pačiu greičiu), o vėliau ištrūksta ir lekia toliau. Netikiu, kad iš nulinio greičio staiga vėl tampa šviesos greitis. Tai jau būtų teleportacija sakyčiau.
bahuriux 2015-04-13 20:13
http://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/mok ... d?id=39265
http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/2 ... 021011.htm
fotonai nesisuka aplink atomų branduolius, juos porcijomis (kvantais palei fotonu energija) sugeria elektronai ir taip pakeičia savo orbita i labiau nutolusia nuo centro, bet tos orbitos yra kvantuotos, nėra tarpiniu tik tiksliai apibrėžtos palei atstumą. O kai išspinduliuoja fotoną tada gryžta i žemesne orbita, nes juk pats supranti energijos tvermės dėsnis. Panašiu principu ir lazeris veikia, panašiu principu nuo saules IR, UV ir regimųjų spinduliu įšilę daiktai išspinduliuoja IR spindulius, beja šviesos greičiu.
kionig 2015-04-13 21:24
, teigi priešingai, kad vieną bitą galima pernešti, nors tai juk ta pati informacija, nesvarbu ar daugiau, ar mažiau tų bitų būtų.
bahuriux 2015-04-14 07:58
Ta žinau del grupinio ir fazinio greičio, buvau skaites jau anksčiau, butent fazinis greitis ir gali pernešti 1 bita informacijos greičiau nei c kitaip, kaip sužinotume apie tai kad c (299 792 458 m / s) buvo viršytas. Na gal dar galima būtu padaryti tokį setupą pvz labai didelė lazerio spindulių matrica visi ilungiami vienu metu, ir kai kurie neijungiami, kiekvienas iš tų spindulių yra 1 bitas, net nepriklausomai ar ijungtas ar ne, gavosi lyg ir duomenų kompresija su tais neįjungtais lazeriais Ir juos visus vienu metu perneša fazinis greitis, ka ir užfiksuoja davikliai, bet vistiek 1 spindulio-daviklio pora perneštu tik 1 bitą.
rwc 2015-04-14 08:31
Taigi, negali. Visi monochromatinės bangos parametrai detektoriuje yra žinomi ir nekinta (arba perduodami ne greičiau nei c). Apskritai, fazinis greitis - daugiau iliuzija nei kažkoks fazės pernešimas - tai tik stebimas "keteros" judesys, o juk tinkamai parinkus dažnį, ketera gali vizualiai "judėti" ne tik greičiau už pačią bangą, bet ir stovėti ar judėti atgal. Nesugalvoji to pavadinti atgaliniu ryšiu ar panašiai?
bahuriux 2015-04-14 09:22
rwc detektorius užfiksavo, kad fazinė banga atejo = 1 bitas ir jis tai padarė greičiau nei c. Tai ką tai reiškia?
Aš nesakau, kad su vienu lazeriu, per cezio garus, galima pernešti nenutrukstama srauta, ar seką bitų greičiau nei c, bet tik viena karta 1 bitą greičiau nei c.
rwc 2015-04-14 10:10
Niekas nieko neužfiksavo, nes dar neatėjusi banga. O fazę (ir jos pokytį) perneša būtent banga.
Sakau: jei fazinis greitis neigiamas - tai kaip čia išeina, galėtum siųsti informaciją į praeitį?
Kitaip: esi matęs oscilografą "out of sync"? Fazė gali bėgti į kurią nori pusę kokiu nori greičiu - tegu ir 10000 c, bet fazės pasikeitimą pamatysi tik tada, kai pamatysi pačią pasikeitusią bangą. Tai yra tik iliuzija, šešėlis, bet ne informaciją pernešantis bangos parametras.
P.S. tikras šešėlis ekranu irgi gali "keliauti" greičiau už šviesą, bet nuo šviesos šaltinio informacija iki ekrano vis viena keliauja greičiu c - pats šešėlis jokios informacijos apie šaltinį neneša.
bahuriux 2015-04-14 18:37
rwc suprantu ka nori pasakyti, bet tai kaip buvo užfiksuota tai, kad greitis didesnis nei c? Palei tavo logika to padaryti nebuvo įmanoma net teoriškai? Mastykim fotonais tada, o ne bangom gal lengviau bus.
Žodžiu per cezio garus juos paveikus stipriu magnetiniu lauku buvo praleistas labai trumpas lazerio spindulio impulsas (prilyginkim tai fotonu srautui) tie fotonai iš trumpo impulso 'išskydo' į kažkoki keista varpo formos žymiai ilgesnį signala. Dalis fotonų atsiliko nuo c, didžioji dalis atskriejo c greičiu ir tokia pat nedidelė dalis viršyjo c, bet visu ju suma lygi c. Tai as ir kalbu apie pačiu pirmūjų fotonų užregistravima detektoriuje, kurie jį pasieke greičiau nei c, o tas detektorius ta ir užfiksavo, reiškia detektorius gavo 1 bita info greičiau nei c.
Beja nemanau, kad viršijus c, kad ir milijarda kartų būtu pažeistas priežasties/pasekmės ryšys. Vistiek pirma buvo paleistas impulsas, tik paskui gautas signalas į detektorių, o ne atvirkščiai. Tiesiog laikas sutrumpėjo, per kurį iveiktas kelias, o ne tai kad laikas pasidare neigiamas. Ir neįmanoma informacijos tokiu budu pasiūsti į praeitį, net ir to 1 bito. Na judek iki artimiausios žvaigždės ir atgal tarkim 1000c ir kas grįši į žeme ne po 10 metų kas būtu, jei judėtum c, o po 0,01 metų, o tau atrodys, kad užtrukai tik keleta minučių, bet tikrai gryši ne anksčiau nei išskridai.
rwc 2015-04-14 19:08
Ko čia nesuprast? Paimi dvi interferuojančias bangas ir matuoji jų sumos pikų periodiškumą. Jeigu sumos periodas mažesnis nei atskirų dedamųjų, tai suminis fazės greitis didesnis nei atskirų dedamųjų. Bet dviejų bangų superpozicija savaime informacijos neneša!
O dėl to išskydimo - tai čia kvantiniai efektai kaip Heisenbergas, kvantinės fliuktuacijos ir pan.. Dalelės pastoviai iš vakuumo "skolinasi" energiją pagal tam tikrą skirstinį, bet tuoj pat ir grąžina - t.y., tu nesi garantuotas, kad kažkuris fotonas atlėks greičiau - jis kaip tik gali atsilikti. Be to, fotonas pabėgęs per kokius 10^-20 metro ties viduriu šviesolaidžio, pabaigą gali pasiekti tiek pat atsilikęs.
Žodžiu, nieko neišloši, ypač dideliais atstumais, max kokią 10^-30 s (skaičiai iš lempos). Jokie dėsniai to nedraudžia. Suminis efektas vis tiek nulinis.
bahuriux 2015-04-15 19:49
Man ir tiek užtenka, kad mano teiginys yra teisingas, o kiek iš to naudos ir kiek kartų įmanoma viršyti c man kolkas nesvarbu. Keista, kad taip sunku buvo tau įrodyti paprasta logiška dalyka, paremta eksperimentais. Suminis efektas bet jau teoriškai nėra nulinis, 1 bitas yra informacija taip pat, o greitis didesnis už c.
Komentuoti gali tik registruoti lankytojai.
Neregistruotiems lankytojams komentavimas uždraustas siekiant sumažinti
paviršutiniškų, beverčių ir įžeidinėjančių žinučių kiekį.
Svarbus pasiekimas: mokslininkams pavyko sustabdyti šviesą šviesolaidyje