100 metų po A. Einsteino reliatyvumo teorijos: fizika vėl aklavietėje - reikia naujo genijaus

Ane? Tai kurių velnių išspyrėt "nojų" iš mokslo ir technologijų portalo, jis žinojo geriau už Enšteiną, kas yra laikas erdvė ir gravitacija, dėja mums nieko nesakė. Čia bajeris jei ką

Dar neišspyrėm Arunas1948, tas irgi ale „genijus“..

pamiršote...

Valstybes kasdiena investuoja po traukinio vagona euru i karina pramone, o mokslui numeta apgrauztus kaulus. Beda ta, kad sviesuomene, nemoka kalbet populistiskai ir nupasakot apciuopemos savo darbo rezultatu naudos

Taip yra todėl, nes niekas kitas taip gerai nemotyvuoja padaryti atradimo kaip karo pralaimėjimo pojūtis. Nebus karų grėsmės, kaipmat sustos progresas, nes visi užmigsime komforto zonoje

T.LT: 100 metų po A. Einsteino reliatyvumo teorijos: fizika vėl aklavietėje - reikia naujo genijaus Delfi: Prieš 100 metų paskelbta A. Einsteino reliatyvumo teorija atlaikė laiko išbandymą

viewtopic.php?p=436829#p436829 ). Dabar tereikia sulaukti kada jis autorizuos: judėjimo formulę, jos matus ir judėjimo, objekto, atžvilgio ir pan. ženklus formulėje. Jau nekalbant apie tai, kad jis užpatentuos ir naują fizikos sritį (kur galioja tas apibrėžimas) ir kuri turbūt vadinsis „visame akademiniame pasaulyje taip šnekama“...

Nu? I ka cia parasei?

Tipinės šizofreninės konvulsijos. Sugalvok ką nors naujo.

O koks judėjimo apibrėžimas yra anot tamstos?

Judejimas yra esmingosios esmes kvintesensija. Kaip kvintesensija jis pasirodo tik esmingai, kitaip sakant, savo esme. Jis gali atsiskleisti tik kaip esme. Akademiniu mokslininku jau padarytas judejimo nuvertinimas iki juslinio fenomeno lygio neigia pacia judejimo esme, jo metafizika kaip esminga kvintesensija. Taip nuvertinama ir nuzmoginama judejimo metafizika. Pats grynas judejimas tegali buti apibreztas tik kaip esmingoji metafizine kvintesensija. P.S. rasau atsakyma uz Sveti, nes jis negreit atsakys, o as jo metafizika jau ivaldes, tsakant pirmasis mokinys!

OK, še, formulės. Jei nori, jų autorystę gali man priskirti. Jei vietą žymime x, tai jos kitimas laikui bėgant - x = x0 + v*t. Greitis v apibrėžiamas kaip x pokytis per laiko pokytį - s=Δx/Δt. x pokytis bus ekvivalentus atstumui, o atstumas matuojamas metrais. Laikas - sekundėmis. Vadinasi, s matavimo vienetai - metrai, v - m/s. x0 - pradinė vietos koordinatė. Sąryšis tarp kelio s ir greičio - s=v*t+at^2/2. Tiks pradžiai? Beje, mano „teorija“ labiau išbaigta ir jau eksperimentiškai patikrinama, nei tavo teorija. Manau, pavadinsiu savo teoriją „mechanika“.

viewtopic.php?p=436802#p436802 viewtopic.php?p=425580#p425580

Svety, kas iš tos tavo grafomanijos, jei ji nieko geriau nepaaiškina ir neįrodo už esamą fiziką(bendrai) geriau ir aiškiau? Teko girdėti Occamo skustuvą? Tad gali kiek nori išvedžioti ratais kvadratais savo alternatyviąją Patiko tas „smarkiai nevykusiuose samprotavimuose“, kuris tinka tavo hipotetinei teorijai apibūdinti. Ir kodėl tas objektas turi likti? Iš formulių plaukia, kad jis nesvarbus.

Ir nebus pripazinta, gali cia nesispjaudyt. Net pigmejai nepripazista. Skaudu, ar ne?

Zinovas teoriju, nemokantis aprasyti greicio ir pagreicio klasikineje mechanikoje. Spyga tau taukuota.

O kas yra vieta? Ji irgi be objektu?