„Neįmanoma“ fizika: JPL mokslininkai tiria kvantinį susietumą (Video)

Ar tai reiškia, kad susiejus Žemėje du dalelių rinkinius ir vieną išsiuntus pvz į Marsą, komunikuoti su Marsu bus galima realiuoju laiku?

Šito aš taip pat niekada nesupratau. Nes vieni sako kad kvantinis susietumas informacija perduoda šviesos greičių, kiti kad vyksta tuo pačių momentu, nepriklausomai nuo atstumo.

Kvantinis susietumas veikia iš karto (mažiausiai 10 000 kartų greičiau už šviesą). Kap suprantu, susietumas informacijos neperduoda, informacija sklinda šviesos greičiu.

Viena is susietu daleliu i Marsa..? As noreciau rimciau, viena is tu daleliu i juodaja skyle..! Vat ir is jos pokyciu matytume kas gi vyksta juodojoje skyleje. Daleliu susietumad turetu tai parodyti ...

Kodėl susietumas informacijos neperduoda? Ir vistiek nesuprantu šitos vietos, jei poveikis praktiškai vienalaikis, kodėl informacijos perdavimas užlaginamas iki šviesos greičio? Čia jau tikrai labiau panašu į fiolosofiją

Kažkaip čia norom nenorom aiškinant įnešama dar daugiau painiavos. Kažkada minėjau, kad taip vadinamiem personažams (stebėtojams) Bobui ir Alisai visai nebūtina tų poliarizatorių niekur sukinėti. Gali pasirinkti stabilų tarpusavio kampą 22,5 laipsnių ir gautų rezultatų niekaip nebesugevės paaiškinti kokia tai žinomos klasikinės fizikos versija. Net jei darys prielaidą, kad abu fotonai iš anksto turi vienodą poliarizaciją gautų rezultatų tai nepaaiškins. Žiauru... bet labai idomu kas čia per Gamtos išdaiga.

Tuo metu, kai dalelės susiejamos, jos abi yra superpozijoje, t.y. neturi apibrėžtos būsenos. Kai viena iš dalelių pamatuojama, kolapsuoja abejų banginės funkcijos ir sužinai jų abejų būseną, kurios anksčiau nežinojai, be to, toks matavimas atsieja daleles ir daugiau tarp jų ryšio nebelieka. Tokiu būdu informacija neperduodama. Iš kitos pusės, niekas nėra garantuotas, kad susietumu kažkaip negalima pasinaudoti per aplinkui ir vidėlto perduoti info.

vis tas nelemtas katinas... dėkui už paaiškinimą

Pirmą kartą perskaičiau daugmaž suprantamą paaiškinimą. Ačiū!

Tarkim turim 2 spindulius a ir b sudarytus iš dviem kryptym poliarizuotų fotonų. Jei būtų galima atskirti kuris yra kuris, tai dideliais atstumais būtų galima informaciją perduoti gerokai greičiau nei c. Sugalvokit kaip atskirti.

Ačiū už paaiškinimą, skamba jau daug realiau. Jeigu galima, pora klausimų: 1. Prieš išmatuojant galima paveikti dalelės būseną ar tiesiog kaip loterijoje - ką gauni tą gauni, kaip pasiseks? 2. Ar antrą dalelę matuoti turi tuo pačių metu ar galima ir po kurio laiko, vis tiek gausi tą patį, kaip ir su pirma dalele?

Ne, neitų perduoti, net jei eitų atskirti. Spėju, čia kaip klausime apie spindulį, sklindantį Mėnulio paviršiumi.

Be matavimo mes nieko nezinome ir nieko nepaveikiame. Matavimas tolygus poveikiui.

1. Sukuriant susietų dalelių porą galima paveikti jų banginę funkciją, t.y. tikimybių skirstinio formą, bet ne konkrečią būseną. Vėliau bet koks poveikis yra matavimas, kuris kolapsuoja abejų dalelių bangines funkcijas į tam tikrą konkrečią būseną. Dar yra toks žvėris kaip "silpni matavimai", kurie galbūt ir gali sukurti spragą info perdavimui, bet jų aš pats nelabai suprantu, toks kaip ir matavimas, bet nekolapsuoja banginės funkcijos ir kartu duoda labai ribotą info kiekį. 2. Galima ir po kurio laiko, matavimo rezultatui tas įtakos neturės.

Na gerai, panagrinėkim. Tarkim Alisa , Bobas ir atsitiktinai visom kryptym poliarizuotų fotonų šaltinis yra vienoj linijoj. Atstumai nekinta. Alisa___________šaltinis_____________________________________________Bobas Tarkim atstumas nuo fotonų šaltinio iki Bobo bent 2 kartus didesnis nei iki Alisos. Tarkim Alisa pastatė poliarizatorių tiksliai vertikaliai. Klausimas : koks spindulys ateis iki Bobo? Mano supratimu iki Bobo ateis jau nebe visom kryptym poliarizuotas spindulys, o poliarizuotas "kryžiuku" kaip paveiksliuke (a) , nes "banginė funkcija" bus jau senai kolapsavusi ir į dešinę judantys fotonai bus jau senai "apsisprendę" kokią konkrečią poliarizaciją pasirinkti. Gerai mąstau iki šitos vietos?

Papildysiu paveiksliuku. Pasukus Alisos poliarizatorių pvz. 45 laipsniais informacija apie tai nuo taško a iki taško b nueis akimirksniu. Tik nuo taško b iki taško c keliaus šviesos greičiu. Taigi turim komunikacijos greitesnės už c teorinę galimybę. Bereikia, kad Bobas sugebėtų išmatuoti kaip tas poliarizacijos kryžiukas pasisukęs. Neįdomi tema, kad nieks nepostina? http://s11.postimg.org/nhz66u25v/faster_Then_Light.png

Man tai labiausiai kliūna kad interpretuojama jog poliarizacija turi vieną laisvą kintamąjį. Čia tas pats kaip sakyt kad nesvarbu kaip išmesi buterbrodą jis visvieną nusileis sviestu į apačią. Polarization of light after wave function collapse turi turėti dar vieną "rotation degree of freedom" šiuo papaišytu atveju atstumai tarp viršus-šaltinis ir apačia-šaltinis skirtis. Pasiūlymui siūlyčiau pasimatuoti tikimybes kai šaltinis ir slitas nėra statmeni.

Nelabai supratau, gal gali detalizuoti. Gal ir mano piešinukas nelabai aiškus. Pabandysiu patikslinti ką norėjau pavaizduoti. Imkim tą tolesnį variantą kur Alisos poliarizatorius dar nepasultas 45 laipsnių kampu. Tai yra stovi vertikaliai. Kryžiukais norėjau pavaizduoti , kad jei susietos poros kairysis fotonas praeis per Alisos poliarizatorių, tai ir dešinysis tos poros fotonas taške b turi įgyti vertikalią poliarizaciją. Jei kairysis poros fotonas nepraeina per Alisos poliarizatorių , tai dešinysis taške b turi įgyti horizontalią poliarizaciją. Tas yra būtina (išplaukia iš to), kad duotu atveju (nes abu poliarizatoriai stovi vienodai) abu susieti fotonai turi arba praeiti arba nepraeiti per abu poliarizatorius. Negali vienas praeiti kitas ne. Todėl taške b fotonai turi apsispręsti kurią iš dviejų įmanomų vertikalią ar horizontalią poliarizaciją priimti. Taškas b nutolęs nuo šaltinio tiek pat kaip ir Alisa nutolusi nuo šaltinio (o Bobas toliau). Taigi dešinysis fotonas (dėl banginės funkcijos kolapso) taške b turi apsispręsti (ir tapti arba vertikaliai arba horizontaliai poliarizuotu). Kryžiukais pavaizdavau bendrą spindulio poliarizaciją, o ne atskirų fotonų. Kažkodėl man nerodo viso paveiksliuko, tai dar įdėjau linką po juo.

Gal šitas piešinukas bus aiškesnis. Čia "barankom" pažymėti fotonai kurie dar nepasiekė nei vieno poliarizatoriaus, todėl jų poliarizacija yra neapibrėžta (bent jau pagal dabartinę teoriją). Mum įdomesni yra fotonai a1 , a2 , a3 Fotonas a1 prieš praeidamas pro Alisos poliarizatorių buvo susietas su fotonu a2. Kadangi jis praėjo pro poliarizatorių, tai jo poliarizacija vertikali. Kolapsuojant banginei funkcijai tokią pat poliarizaciją įgyja ir fotonas a2. Ir tai atsitinka ankščiau nei jis pasieks Bobo poliarizatorių, o būtent taške X2. Pažiūrėkim į fotoną a3. Jo porininkas buvo absorbuotas Alisos poliarizatoriuje, todėl ir jis būtinai turi būti absorbuotas Bobo poliarizatoriuje (nes abu poliarizatoriai stovi vienodai ir todėl abu pradžioj susieti fotonai turi elgtis vienodai). Vienintelis būdas jam tai pasiekti tai pasirinkti horizontalią poliarizaciją. Tik tada jis su 100 proc. tikimybe bus absorbuotas Bobo poliarizatoriuje. Iš čia matom , kad skrendantys į dešinę fotonai taške X2 gali pasirinkti tik vertikalią arba horizontalią poliarizaciją ir jokios kitokios. Tačiau jei Alisa greitai pasuktų savo poliarizatorių 45 laipsnių kampu tada tašką X2 pasiekę fotonai būtų priversti rinktis vieną iš istrižos poliarizacijos variantų. Taigi informacija apie pasukimą akimirksniu iš taško X1 pasiekia tašką X2. Todėl jei Bobas matuodamas sugebėtų atskirti kokie ateina fotonai : vertikalūs ir horizontalūs ar istriži, jis galėtų gauti informaciją iš Alisos daug greičiau už šviesą.