Neįveikiamas iššūkis geriausių pasaulio fizikų protams: kodėl šie dydžiai yra konstantos?

"Tačiau niekas niekada nepaaiškino, kodėl šie dydžiai yra konstantos. Jeigu jos būtų nors truputį kitokios, atomų sandara būtų kitokia ir mums pažįstama gyvybė Žemėje būtų neįmanoma." Nes visur kur konstanta kitokia, mums pažįstamos gyvybės nėra, todėl toks klausimas neužduodamas. Ačiū. Nobelį galit siųsti paštu.

Esu panašios nuomonės. Kai kurie fizikai teigia, kad egzistuoja begalė* paralelinių visatų, kurios kažkuo skiriasi nuo mūsiškės (arba skiriasi iš esmės). Taip išeina, kad šios konstantos yra tik atsitiktiniai skaičiai atsitiktinėje visatoje, o mes esame tie, kuriems nusišypsojo laimė* gyventi su šiais skaičiais Tačiau man ir pačiam visada buvo įdomu "kas parašė taisykles"? Na gerai, begalė visų įmanomų ir neįmanomų visatų... Tada kas parašė taisykles tų visų visatų egzistavimui? Kažkur turi būti "kertinis akmuo". O gal mes patys (mūsų sąmonė) kuriame visatą? Na be mūsų sąmonės jos kaip ir nebūtų: tiksliau nebūtų kam jos įvertinti (apčiuopti). Tai galima sakyti kaip ir nebūtų

Nesu kvantinės fizikos specialistas, bet jei žvilgtelėtume į Schrodingerio teorija iš tam tikro taško, galėtumėme teikti, kad šios konstantos tapo tokiomis, nes mes jas patikrinome manydami, kad jos tokios ir turi būti, kitaip pasaulis nebūtų toks, kokį jį matome, ir kad pasaulis egzistuoja vien tik dėlto, kad mes jį stebime. Paprasčiau sakant, pasaulį tokį konstruoja mūsų pasąmonė, kuri ir teikia mums informacija suprasti, kas dedasi aplink, taip sakant, pasaulis keičiasi mūsų patogumo dėlei, ir kol mes dar neradome tų kitų dalelių, jos dar neegzistuoja, bet kartu ir egzistuoja forma, kurios dar nesuprantame, tas pats ir su 96 procentais visatos, kurios mes dar nematome, kadangi mūsų suprantamui pasauliui egzistuoti reikalinga ta papildoma masė, ji ir yra, o aktualia formą įgaus, kai rasime būdą ją stebėti. Čia galiu ir nusišnekėti dėl žinių trūkumo, tai iš anksto atsiprašau, jei tai, ką parašiau yra nesąmonė.

Gal ir nusišneki, tačiau kol tai nepatikrinta, negalima žinoti Kiekvienas gali būti laikomas protingu, kol neįrodoma priešingai.

Man atrodo, kad visata yra duomenys ir taisyklės (funkcija). Viską pagal tai ir galima matuoti, bet neinterpretuoti (kaip žmogus). tam tikri duomenys erdvėje pagal formulę aprašo energijos kiekį bei sąveiką erdvėje (kvantai). Energijos kiekių sankaupos sumuojasi į materija (kvarkus) ir jų sąveikas aukštesniame lygyje. Toliau eina atominis, molekulinis, cheminis, biologinis lygiai. Įdomiausias dalykas, kad visa tai tėra tik duomenys ir funkcija, kol jie nėra interpretuojami į vaizdą ir pojūčius. Kam to reikia taip vadinamai visatai. Kodėl duomenys sugalvojo kažkokiu būdu į save pasižiūrėti ir užduoti klausimus kas aš esu ir kodėl. Na čia kaip IT srityje, jeigu turime duombazę (platformą, parametrus, duomenis ir taisykles), tai ji pati iš savęs susikurtų duomenų sankaupas, kurios pradėtų save stebėti, interpretuoti ir klausinėti, galiausiai keisti ir tobulintis. Galiausiai galbūt viso to reikia, vien dėl to, kad kitaip visatai neišeina evoliucionuoti, atlikti kažkokius pakeitimus, kurių be to interpretacijų neišeina atlikti. Bet kaip visata tai sugalvojo ir tai iniciavo, ar tai tiesiog atsitiktinumas. Bet kas yra atsitiktinumas? Jeigu darom prielaidą, kad visata yra artima begalybei, tai ir atsitiktinumai virsta artimi šimtaprocentiniai tikimybei, o tai reiškia, kad pati visata iš savo neaprėpiamumo yra priversta susikurti interpretacinius variklius. Kažkoks užburtas ratas, kur į klausimus atsakyt gali aukštesnių matavimų teorijos.. Ir vistiek klausimas lieka.. kam viso to reikia, kam to visatai reikia.

Su klausimais "kodėl" reikia eiti pas kunigą ar filosofą, o ne mokslininką.

Kaip bežvelgsi į "Schrodingerio teorija", niekaip nesigaus teigti, kad konstantos priklauso nuo matavimo. Nuo matavimo yra priklausoma viskas, išskyrus konstantas, nes būtent pastarosios apibrėžia matavimų rezultatų tikimybinį pasiskirstymą. Be to, matavimui kvantinėje mechanikoje smegenų nereikia, tam pakanka elementarios dalelės, kuri sąveikautų su matavimo objektu pakankamai stipriai. Nors tam tikra prasme pasaulis iš tiesų egzistuoja todėl ir toks, kad jį stebime, fizikoje tai išsireiškia Macho principu ir Evereto interpretacija (originaliame, ne popsiniame pavidale), biologijoje smegenų veiklos rezultatas vėlgi yra kaip minimum ne mažiau reikšmingas, nei pirminė apdorojama info. Tik nereikia sudievinti savęs, pasaulis tikrai nesikeičia mūsų patogumo dėlei. O paties teoriją jau išrado http://www.knygute.lt/PFAF-228-Karantinas.52

Na viena tokia "duombazė" ką tik aplošė GO čempioną. Jei ką, jos niekas nerašė, pati pasirašė žmogaus sukurtoje virtualioje ekologijoje.

Kad "duombazė" aplošė, tai tikrai nemažas pasiekimas. Bet tai vistiek nieko bendro neturi su tuo, kad "duombazėje" turinčiai duomenų sąveikos taisykles ir konstantas, dalis duomenų susigrupuotų į struktūras, kurios pradėtų veikti savarankiškai išsiaiškintu, kas ji per daiktas ir ką dar papildomai gali nuveikti, ir tiesiog atsirastų poreikis, kad jai reikia būti Go čempionu.

Šį straipsnį skaitau jau trečią kartą. Jis pasirodo mūsų informacinėje erdvėja reguliariai kas 15-20 metų, truputį pritaikomas esamai realybei, bet iš esmės viskas tas pats. Tikrai nenoriu nieko įžeisti, tik greičiau dar kartą įsitikinu, koks beprasmis posakis, kad jau viskas atrasta, kai kapstomės po 5 proc realybės, o ten už "sienos" 95 proc nepažinaus, kolkas , teliūskuoja. Manau profesorius užsiima labai kilnia misija, nori pažadinti kažkieno atkaklų žingeidumą, praplėsti realybės horizontą.