Neeilinis eksperimentas: judant greičiau už šviesą „laikas atsisuka“ atgal

"išsiųstas pirmasis fotonas per ilgesnį kelią atėjo vėliau nei paskutinis, kuris ėjo trumpesniu keliu. Yep. Keliaujant greičiau nei šviesa, keliaujame laiku atgal." Palyginimas su garsu irgi juokingas. Taip, perlipus šviesos greitį, turėtum matyt atgalinį vaizdą. Bet 1) Neatrodo, kad tai būtų įmanoma (žinant, kad pasiekęs šviesos greitį tu niekur nebepajudėsi ir nepagreitėsi bei nesulėtėsi) 2) Tokie eksperimentai yra lygūs "Vanduo užvirė prie 100C, vadinasi aliuminis elgsis taip pat."

Ok pabandom įsivaizduoti. Stoviu ant kalno ir žiūriu į projektorių, kuris juda į mane greičiu 2c. Projektorius rodo paeiliui A B C D E. Tai stebėdamas projektorių iš pradžių matau jį visai šalia su raide E, paskui tolstantį D C B ir A. Pamačius A, projektorių taip pat matau toli, nors iš tiesų, jis jau buvo prie manęs su raide E. Sakyčiau, kad matau projektoriaus "aidą", o ar laikas eina atgal - sunku pasakyti. Atgal jis eiti galėtų nebent projektoriui (pastarasis gi juda 2c greičiu). Tai jeigu jam laikas eina atgal, tai ir greitis turėtų būti "minusinis", taip išeina, kad projektorius nuo manęs tolsta (ką ir matau), o ne artėja. Tai vis gi kaip jis toldamas atsidūrė čia? Tai vadinasi, kad laikas tikrai eina atgal? Nu mistika kažkokia ir mokslu to nepavadinčiau. Ir to eksperimento su greita kamera moksliniu nepavadinčiau.

kai virsgarsinis reaktyvinis lektuvas arteja link musu ar sakom kad garsas pradejo eit atgal laiku? ne. tiesiog artimiausios aplinkos garsas ateina atvirkstine tvarka. tai kai judesim virssviesiniu greiciu, joks laikas nesisuks atgal, tiesiog artimos aplinkos informacija gausim atbuline tvarka, jei busim salia virssviesinio objekto trajektorijos. Na o skrendanciam objektui isvis jokios atbulines informacijos gavimo nebus. Va tik kertant sviesos greicio riba turetu buk kazkas panasaus i supernovos sprogima aplinkiniams ziurovams. Galbut visatoje reiketu paieskot supernovos tipo sprogimu ten kur ner zvaigzdes ir bus aisku ar kas skraido virssviesiniu greiciu

Matai yra skirtumas tarp greičio ir garso - garsas neiškreipia erdvėlaikio, o greitis - taip

speju kaip sklisdamas garsas iskreipia duju tanki- zodziu erdvegarsi, taip judanti materija erdvelaiki. judesim greiciau uz sviesa- ziauriai deformuosim erdvelaiki, praskrisim, jis biski pavirpes ir apsiramins

Toki ilga posta rasiau ir issitryne.. Krc.. Mindaugai, projektoriu matytum tik E raide, nes projektorius prie taves atsirastu dar pries jam pajudant ir viska uzstotu. Jei isgalva pakreipes zietum, matytum projektoriu dvejose vietose gal. Vienas stacionarus prie taves, kitas einantis atgal ir dingsta grizes i pradine padeti. Palieka vienas, salia taves. Jei viska is sono ziuret, tai projektorius visose kelio vietose vienu metu butu. Kaip prasidetu ir kaip vaizdas baigtusi neisivaizuoju.

Na čia užstojimo faktą reikėtų apskritai ignoruoti Jaučiu būtų taip: matau ten tolumoj stovintį projektorių A (kai šis dar nejuda), tada pamatau dar vieną priešais save (E), tada atsiranda D, C, B... Priklausomai nuo atstumo, gali būti, kad matau visus 5 vienu metu, atsirandančius atbuline tvarka, arba jei atstumai dideli, tai matau po vieną projektorių + E projektorių. Iš principo čia būtų tas pats kas su garsu, pvz. grotume po 1 natą: do re mi fa sol... O bet tačiau kadangi čia greitis yra 2c, tai manau ir tie patys mokslininkai nelabai numano, ką iš tiesų matytume. Gal būt nieko, nes 2c iškreiptų erdvę ir laiką taip, kad mums apskritai būtų "neprieinama" šita erdvė Tačiau yra dar 1 įdomus dalykas. Jei paimsi dvi raketas ir pasiūsi jas į skirtingas puses 0,75c greičiu, tai tarp jų bus 1,5c greitis - irgi greičiau už šviesą. Taip išeina, kad laikas šių raketų atžvilgiu "suksis" į priešingas puses. O tai jei aš liksiu stovėti paleidimo aikštelėje, tai stebėdamas abi raketas matysiu laiką tekant ta pačia kryptimi, nes tarp manęs ir raketų tik po 0,75c. Taigi net viršijant pusę šviesos greičio mes gauname "mistiką". Ar apskritai materialus kūnas galėtų pasiekti bent 50% c?

Jei raketos tols viena nuo kitos 1,5c ar daugiau, viena kitos jos tikrai nematys, nes kad matyti reikia, kad vaizdas ateitų, o jis sklis max 1c, ir jis tiesiog nepasivys raketų. O artėjant vienai į kitą vaizdas būtų tiesiog susiliejęs, ir tiesiog šviesesnis nei įprasta, nes daugiau šviesos pateks, bet vaizdas tikrai atgal nesisuks. Nebent susiliejusius šviesos spindulius, kaip nors kitaip interpretuosi ir nuskaitysi. Nes tarkim vienu metu gausi 3 vaizdo kadrus, tai kurį pirmą rodyti? Jei juos parodysi atbuline eiga, tai atrodys, kad vaizdas eina atgal, bet laikas vistiek atgal neis. Man atrodo šiuo eksperimentu ir nori parodyti, tai, kad, gaunant vaizdo informaciją greičiau nei 1c, mes galim matyti daugiau vaizdo vienu metu, ir pamatyti ankstesnį vaizdą nei po jo einantį. Tiesiog tai įdomu atlikti praktiškai. Bet čia viskas normalu. Kaip pvz., galima paimt StarWars naudota vaizdo interpretaciją, kai zvaigždės pavirsta į linijas, ir tai turbūt būtų visai realus vaizdas, tik tokiu atveju, nebūtų aišku kurie linijų taškai atėjo anksčiau, o kurie veliau. Matyti vaizdą visai įmanoma ir atvirkštiniu būdu, bet tai tik interpretacija, priklausomai nuo vaizdo skaitytuvo ir pačio atvaizdavimo įrenginio (įskaitant ir patį žmogų, kai akys yra skaitytuvas ir smegenys - interpretacijos ir atvaizdavimo įrenginys ). O kaip kažkas minėjo, kad gal įmanomas ir sprogimas, tai, greičiausiai, tą irgi pasiekti būtų įmanoma, jeigu su labai dideliu paviršiniu plotu labai dideliu pagreičiu pasiektų artima c greitį judant link smarkiai šviečiančio objekto, ir suspaustų labai didelį kiek šviesos bangų. Na panašiai kaip su viršgarsinio greičio pasiekimu, tiesiog čia užtektų mažesnio nei c greičio, ir dydžiai objektų turėtų būti irgi labai dideli. Bet greičiausiai praktiškai greitėdamas objektas pirmiausiai sudegtų prieš pasiekiant sprogimą. Dar pafantazavus ir teigiant, kad c galima viršyti, tai galima paimti žvaigždę, kuri pasiekia c greitį ir jį nors truputį viršija. Tuomet jos skleidžiama šviesa judėjimo kryptimi susiakumuliuoja, ir žvaigždė pradeda kaisti. Įdomu koks rezultato būtų. Aišku tai nerealu vien dėl realityvumo ir dėl masės pokyčio.

, aš turiu kitą atsakymą savo paties klausimui Visų pirma niekas negali judėti greičiau už šviesą (~300k km/s). Visų antra visatoje nėra numatyto atskaitos taško nuo kurio matuojamas tas greitis, t.y. atskaitos tašką pasirenkame patys. Taigi judant dviems raketoms 0,75c greičiu vienai į kitą ir dar šviečiant su prožektoriu iš vienos raketos į kitą, šviesa tarp raketų judės greičiu, kuris lygus 1c, nuo šviečiančios raketos ji judės greičiu taip pat 1c, o stebėtojas, stovintis kažkur tarp raketų, taip pat matys šviesą judančią greičiu 1c Nebus čia jokių 0,75c + 1c ar kažko panašaus. Čia ir yra visas įdomumas, kad skrendant greičiu, artimu šviesos greičiui, laikas ir erdvė išsikreipia taip, kad šviesos greitis liktų ta pati konstanta. Todėl tokia raketa iš Žemės išskridus į kitą galaktiką ir sugrįžus atgal po 2 metų (raketos metų), Žemėje bus praėję daug daugiau metų, pvz. galaktika yra už 100 šviesmečių, tai Žemėje bus praėję 100/0,75 ~133 metai, tuo tarpu pačioje raketoje bus praėję gerokai mažiau metų (priklausomai nuo to, kiek tas 0,75c iškreipia erdvę ir laiką). Tad manau net nesvarbu kokiu greičiu mes judam, t.y. artimu šviesos greičiui ar didesniu už šviesos greitį, bus iškreiptas tik erdvėlaikis, bet netikiu, kad jis bus apverstas į kitą pusę (kad laiask eitų atgal).

Atsiprasau. Gal dvyniu paradoksa pamirsot? Jei raketa dvynio atzvilgiu juda c, tai, remiantis ekvivalentiskumo principu, dvynys raketos atzvilgiu taip pat juda greiciu c.

Šviesos greičiu masei judėti neįmanoma, o ypač greičiau už šviesą. Kodėl nežinau, bet hadronų kolaiderije dalelės skrieja beveik šviesos greičiu, nes greičiau nepavyksta. Labai įdomu kad jei fotonai neturi masės, kaip juos paveikia juodųjų skylių masė. Nesusideda galvoje, arba mokslininkai kažko tikrai neišsiaiškinę.

Na fotonai neturi masės, bet turi tam tikro dydžio energiją ir judesio kiekį. Būtent šiuos rodiklius ir gali paveikti juodosios skylės, t.y. tam reikia labai didelių erdvėlaikio iškraipymų. Galima spekuliuoti, kad fotonai kažkokią nykstamai mažą masę turi, bet tas dydis turėtų būti mažai reikšmingas, todėl priimta laikyti, kad fotonas masės neturi. Na, neturi rimties masės, nes fotonai egzistuoja tik judėdami šviesos greičiu.