Higgso sprogimas: kas dėjosi pačioje visatos gimimo pradžioje

Vadinti tokius straipsnius moksliniais, tai labai stipriai pasakyta. Man net ne fizikui kyla protingesnių minčių.. Pvz. jeigu radioaktyvaus skilimo metu masė gali virsti energija, tai akivaizdu, kad yra ir atvirkštinis procesas ir visa nebūtina, kad visa masė būtų sukoncentruota vienam taške. Ten iš viso masės greičiausiai nebuvo, o atsirado gerokai vėliau...

) ir, kaip rašoma šiame straipsnyje, gali turėti įdomių šalutinių poveikių. Be to, Higso mechanizmo suteikiama "ramybės masė" savo esme yra lygiai tokia pati, kaip gliuonų ir kinetinės energijos suteikiama masė, t.y. tai, kas vadinama "ramybės mase" iš tiesų yra kombinacija kinetinės/laukų energijos ir apibūdina viso labo tam tikrą didesnio ar mažesnio stabilumo sistemos būseną.

Jeigu tiksliau, tai ne fizikoje, o matematikoje. Fizikoje tai nėra tapatu. Taip, formulę užrašėm, naudoti galim, bet esmės, kas yra ramybės masė ir gravitacija, tai taip ir nesuprantam, o be šito supratimo, apskritai negalim pasakyti kas yra materija. Šitas straipsnis tėra fiziko lakios vaizduotės fantazija matematinės formulės tema. Ir ne daugiau.

) Iš tiesų, tiek GTR, tiek ir QM masė yra išvestinis dydis (žr. pvz., https://en.wikipedia.org/wiki/Mass_in_g ... relativity). Materija plačiąją prasme suprantama kaip visi fizikiniai laukai ir elementariosios dalelės, t.y. viskas, ką galima pamatuoti, yra materija. Materija, ją atribojant nuo "energijos", tipiškai suprantama kaip fermionai, t.y. dalelės, kurios paklūsta Paulio draudimo principui ir negali būti vienu metu tame pačiame taške kaip kita dalelė arba kitaip (grubiai) tariant dalelės, kurios gali atšokti, "būti paliečiamos". Fizikoje materijos sąvoka jau senai nebeturi tikslios reikšmės ir naudojama kontekstualiai. Formulėse tokio daikto kaip "materija" neišvysi.

Fizikos niekas nekaltina, tuo labiau, kad ji nėra sudėtinga ir ten viskas suprantama. Nesuprantamos būna tik fizikų fantazijos (teorijos), ypač kai jos remiasi kitomis fantazijomis. Ir nesuprantama dažniausiai būna ne pati fantazija, o kaip iki to prisifantazavo. Pvz. man nesuprantama, kaip gali būti banga be nešėjo.. kad formulė eksperimentiškai patvirtinta, tai labai gerai, bet taip vis tiek būti negali...

Taip būti negali, nes negali taip būti niekada?

Ne niekada, o iš principo. Jeigu to klausi tai rodo, kad net nesupranti kas yra banga.

įvykti dalykas, kuris iš principo neįmanomas? Aš neklausiu, o parodau logikos spragą tamstos samprotavimuose, kai fizikos faktai, empiriniai duomenys vertinami per subjektyvumo prizmę.

Perfrazuojant vieną posakį: Jei atrodo kad taip būti negali, bet taip yra, tai taip būti gali.

Šiaip, visu pirma masė ir energija yra (tik) išvestinės pozicijos iš sąveikų tarp sąveikų.

Kokia sio komentaro prasme ir esme straipsnio bei kitu komentaru kontekste?

Negali būti, tai kai tikimybė beveik nulis. Pvz., kad išėjęs į gatvę sutiksi dinozaurą, bet per FIDI tai įmanoma. Negali būti iš principo, tai kai to negali būti apskritai. Pvz., mėšlungis sutraukė raumenį. Ar gali vykti mėšlungis be raumenų. Bangavimas yra reiškinys su objektu. Ar gali vykti reiškinys be objekto?

Niemand komentarai tiesiog puikūs, nes analizuojamas vienas klausimas, bet straipsnis yra tiesiog tragedija, nes analizuojama viskas vienu metu - viską supylė į vieną ir gavosi didelis jovalas.

O tu pas Sveti paklausk. Jo fizikoje kaip tik ir yra meslungiai be raumenu ir reiskiniai be objektu. Tai gal vis tik gali taip buti?

Ačiū už visą paaiškinimą, o dėmesį noriu atkreipti į 3 punktą, nes teisingai pastebėta, kad neįrodyta, kad nešėjas yra, bet neįrodyta ir kad nėra, tačiau pagal reiškinio prigimtį nešėjas privalo būti. Ir čia kyla labai keistas klausimas, kodėl taip fanatiškai įrodinėja, kad jo ir būti negali? Kodėl nekuriamos teorijos, kur nešėjas yra ir dar daug ką nuveikia? Gali būti, kad jo pagalba galima būtų paaiškinti daug reiškinių, kurie nesuprantami ir jų net nebandoma nei paaiškinti nei suprasti.

Fizikoje tas nesejas pastebimas ir matuojamas? Ne. Vadinasi kol kas fizikoje jis neturi jokios prasmes.

Tai tik rodo , kad pats nesuvoki, kas yra banga. Bangos ežero paviršiuje tėra tik viena iš daugelio bangų atmainų, beje, jos radikaliai skiriasi net nuo akustinių bangų tame pačiame vandenyje. Vienintelis bendras taškas visoms bangų rūšims yra harmoniniai svyravimai ir su tuo susijęs sklidimo pobūdis. Patys svyravimai gali būti įvairiausi. EM atveju kinta elektrinis laukas, kas indukuoja magnetinį, kas vėl indukuoja elektrinį ir taip iki begalybės. Kurioj čia vietoj nešėjas? Tiesiog svyravimai , aprašomi panašiomis lygtimis kaip bangos ežero paviršiuje, bet daugiau su tuo neturintys nieko bendro.

1. su prielaida jog harmoningi svyravimai įmanomi tik tarp vienokios ar kitokios formos kūnų, nešėjo nėra jeigu tai vakumas, o jeigu svyravimai yra - vadinasi tai ne vakumas. 2. su prielaida, kad gravitacija neegzistuoja, visatą tarpusavyje sieja ne nešėjas, o medžiagos tankis - kur vakumas didesnis, ten viskas ir krenta taip ir vyksta bangavimas.