„Radioaktyvus skautas berniukas“ – kaip 17-metis vaikinas sugebėjo savo kieme pastatyti veikiantį atominį reaktorių: susidomėjo net FTB – ir štai kuo viskas baigėsi (Video) (2)
Istorija, kaip vos 17-kos sulaukęs skautas sugebėjo savo namo kieme pasistatyti veikiantį branduolinį reaktorių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1994 m. Davidas Hahnas buvo 17-metis skautas iš Mičigano, besidomintis mokslu. Prieš septynerius metus jam buvo padovanota knyga: „Auksinė chemijos eksperimentų knyga“ ir jis nuo to laiko buvo užsikabinęs mokslo eksperimentais.
Nors atrodo domėtis mokslo eksperimentais nėra nieko bloga, Davidas Hahnas savo kieme pastatė atominį selekcinį reaktorių.
Selekcinis reaktorius yra branduolinių reaktorių tipas, generuojantis daugiau skiliųjų medžiagų nei sunaudojama. Tai gali pasirodyti neįmanoma, tačiau selekciniai reaktoriai jau veikia apie 75 metus.
Jis veikia naudodamas plutonio-239 šerdį, apsuptą urano-238 danga: plutoniui irstant, jo prarastus neutronus absorbuoja uranas. Tai paverčia uraną-238 į uraną-239, labai nestabilų urano izotopą, kuris beta skilimo metu labai greitai suyra į neptunį-239.
Šis neptūnio izotopas yra stabilesnis nei uranas-239, tačiau jo pusinio skilimo laikas yra tik apie 57 valandos: kitas beta skilimo etapas paverčia neptunį-239 vėl plutoniu-239, kuris naudojamas kuro šerdims papildyti.
Visa tai skamba per daug kompleksiškai, kad skautas galėtų tai pasigaminti savo kieme be jokios pašalinių pagalbos, bet būtent taip ir nutiko. Hahnas buvo areštuotas 1994 m. rugpjūčio mėn., kai policija jo automobilio bagažinėje rado, jų manymu, „galimą savadarbį sprogstamąjį įtaisą“.
Vaikino byla labai greitai susidomėjo ne tik vietos policija, bet ir JAV Energetikos departamentas, JAV Branduolinio reguliavimo komisija, FTB ir Aplinkos apsaugos agentūra (EPA).
Mičigano valstijos policijos bombų būryje ir Valstybiniame sveikatos departamente atlikus jo automobilio tyrimą buvo nustatyta pakankamai didelė radioaktyviųjų medžiagų torio ir americio koncentracija, kad automatiškai būtų vykdomas Federalinis reagavimo į radiologinį planą planas; apklaustas Hahnas paaiškino, kad jis tiesiog nori gauti savo „Erelio skauto“ ženkliuką.
Valstybiniai radiologijos ekspertai ištyrę Hahno laboratoriją kiemo pašiūrėje rado radioaktyviųjų medžiagų, kurios 1000 kartų viršija įprastą foninę radiaciją. Anot visuomenės sveikatos departamento, pašiūrėje buvo medžiagų, reglamentuojamų pagal federalinius įstatymus, ir iki 1995 m. EPA oficialiai padarė išvadą, kad pašiūrė „kėlė neišvengiamą ir didelį pavojų visuomenės sveikatai“ ir kad jos saugos priemonės – pora įspėjamųjų ženklų buvo nepakankamos.
Dėl keliamo pavojaus Hahno laboratorija buvo išmontuota 1995 m. birželio mėn. Eksperimentams surinkta radioaktyvi medžiaga buvo sukrauta į statines ir išvežta į Jutos Didžiojo druskos ežero dykumos vidurį, kur statinės buvo palaidotos po smėliu.
Na, taip atsitiko bent jau su medžiagomis, kurias jie rado. Vėliau Hahnas žurnalui „Harper“ atskleidė, kad jo mama nuėjo į pašiūrę ir pašalino pavojingiausias medžiagas, kol pareigūnai jų dar nepasiekė. Skirtingai nuo EPA, ji rado buteliukus su radžiu, torio granules, radioaktyvius miltelius ir veikiantį, naminį neutroninį šautuvą - ir, skirtingai nei EPA, ji juos utilizavo ne specialioje Jutos saugykloje, o šiukšliadėžėje.
Paties Hahno gyvenimas nenusisekė. Po skandalo jis susirgo depresija. Šią problemą sustiprino išsiskyrimas su tuometine drauge ir motinos savižudybė 1996 m.
Po kelerių metų praleistų JAV kariuomenėje, 2007 m. jis vėl pateko į FTB akiratį dėl dūmų detektorių vagystės, su tikslu iš jų išgauti radioaktyvų elementą americį.
Vėliau jis buvo gydomas dėl psichinių ligų, o 2016 m. būdamas 39 metų, jis mirė dėl su narkotikų ir alkoholio vartojimu susijusiomis problemomis.
