Dervos lašo eksperimentas – ilgiausiai pasaulyje vykstantis laboratorijos eksperimentas, kurį galite stebėti tiesiogiai: išskirtinis įvykis prognozuojamas artimiausiu metu (Foto, Video) (4)
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kiti dervos lašo eksperimentai
Dervos lašo eksperimentas įrašytas į Gineso rekordų knygą, kaip ilgiausias pasaulyje nuolat vykdomas laboratorinis eksperimentas, tačiau tai nėra vienintelis dervos lašo eksperimentas pasaulyje.
2014 m. Velso Aberystwyth universitete buvo atrastas dervos lašo eksperimentas, kuris buvo pradėtas 13 metų (1914 m.) anksčiau nei garsusis Kvinslando eksperimentas.
Tačiau kadangi naudojamas degutas yra klampesnis (arba vidutinė temperatūra žemesnė), šio eksperimento metu neįvyko nė vieno lašo kritimo ir, tikimasi, tai nebus pasiekta daugiau nei 1000 metų.
1944 m. nežinomas profesorius pradėjo dar vieną dervos eksperimentą Dublino Trejybės koledže, Airijoje.
Šis fizikos eksperimentas dešimtmečius neprižiūrimas prabuvo Trejybės koledžo paskaitų salės lentynoje, per tą laiką degutas kelis kartus nuvarvėjo nuo piltuvėlio iki žemiau esančio priėmimo indelio.
2013 m. balandžio mėn. Trejybės koledžo fizikai pastebėjo, kad formuojasi dar viena lašas. Jie perkėlė eksperimentą prie stalo ir pastatė internetinę kamerą, kad užfiksuotų krentantį lašą.
Derva nuvarvėjo 2013 m. liepos 11 d., pirmą kartą dervos lašo kritimas buvo sėkmingai užfiksuotas kamera.
Glazgo universiteto Medžiotojų muziejuje yra du skirtingi eksperimentai, parodantys neįtikėtiną dervos klampumą, kuriuos XIX amžiuje pradėjo lordas Kelvinas.
Kelvinas ant dervos indo viršaus uždėjo keletą kulkų, o dugne – butelio kamščius (kamštinio ąžuolo): laikui bėgant kulkos nuskendo, o kamščiai iškilo į paviršių.
Lordas Kelvinas taip pat parodė, kad derva teka kaip ledynai – per raudonmedžio rampą paleido dervą, kuri lėtai slinko žemyn ir formavo panašias formas ir raštus kaip ledų upės Alpėse.
Stiklas
Yra dar viena medžiaga, kuri pasižymi skysčio savybėmis, nepaisant to, kad atrodo kieta. Ta medžiaga yra stiklas.
Nors stiklas turi visas kietosios medžiagos mechanines savybes, jo molekulinė struktūra yra sumaišyta (ne kristalinė), kaip ir skysčio.
Laboratoriniai eksperimentai patvirtino, kad net ir kambario temperatūroje stiklas turi tendenciją tekėti, tačiau stiklo klampa yra keliais dydžiais didesnė už dervos.
Populiarus mitas, kad senoviniai langai apačioje yra storesni, nes stiklas per amžius nugrimzta, yra neteisingas.
Kodėl senas langų stiklas yra storesnis apačioje, tikriausiai priklauso nuo to, kaip stiklas buvo pagamintas. Tuo metu stiklo pūtėjai kūrė stiklinius cilindrus, kurie tada buvo išlyginti, kad būtų pagamintos stiklo plokštės.
Gautos detalės niekada negalėjo būti vienodai plokščios, o langus montuojantys darbuotojai dėl vienų ar kitų priežasčių pirmenybę teikė storesnėms lango pusėms apačioje. Tai suteikia jiems išsilydžiusio stiklo vaizdą.
Norint pamatyti stiklo lašą, prireiktų beveik neįsivaizduojamai ilgo laiko, aiškina Londono karalienės Marijos universiteto dr. Kostya Trachenko, kuri pati atliko dervos lašo eksperimentus.
