Dar vienas straipsniukas mėgstantiems kvantinės teorijos "rebusus". Mokslininkai iš Australijos Kvinslendo universiteto (The University of Queensland) bei Prancūzijos Pietų Paryžiaus universiteto (University of Paris South) straipsnyje, išspausdintame „Nature“ žurnale, teigia pasiekę technologjijos persilaužimą, kurios pagrindu bus kuriami naujos kartos kompiuteriai ir mėginama įgyvendinti teleportacijos idėja. Tyrėjai sėkmingai įgyvendino šviesos spindulių superpoziciją. Pateiktas rezultatas ypatingas tuo, jog gautoji šviesos spindulių superpozicija pasižymi būsena, kuri yra ir kurios nėra tuo pačiu metu.

Šviesos spinduliai, pasižymintis tokia savybe, yra labai svarbūs kuriamiems ateities superkompiuteriams. Pastarieji pakeis dabartinius pirmtakus, kurių veikimo pagrindas yra bito įgaunama vertė – 1 arba 0.

Atliekant ankstesnius eksperimentus, pavyko įgyvendinti tik pavienių šviesos dalelių superpoziciją. Šįkart mokslininkai patvirtino kvantinės fizikos teoriją, vadinamą Šrėdingerio katės paradoksu. Tai mintinis eksperimentas su kate, kuri uždaryta dėžutėje kartu su nuodingomis dujomis ir radioaktyviu elementu. Jei skyla bent vienas radioaktyvaus elemento atomas, skaitiklis tai užfiksuoja ir yra paleidžiamos dujos, kurios nužudo katę. Tol, kol neatidarome dėžutės, negalime pasakyti, ar katė gyva, ar mirusi, nes atomo skilimas yra tikimybinis procesas. Pagal kvantinę mechaniką, katės būseną galime aprašyti kaip „gyvos“ ir „mirusios“ superpoziciją. Atvėrus dėžutę, būsenų superpozicijos nebelieka.

Kvinslendo universiteto kvantinių kompiuterių technologijos centro tyrėjas Hiunseokas Jeongas (Hyunseok Jeong) sugalvojo schemą, pagal kurią būtų galima atlikti spindulių superpoziciją. Bendradarbiai iš Prancūzijos šią schemą patikrino ir patvirtino jos tinkamumą.

Šviesos spindulių superpozicijai sukurti bei išmatuoti H. Jeongas ir jo tyrėjų grupė naudojo specialius lazerius, kristalus, fotonų detektorius, pusveidrodžius ir kitus optinius prietaisus.

„Buvo žinoma, jog nepaprastai sudėtinga sukurti vadinamąsias „Šrėdingerio katės“ būsenas, ypač kalbant apie sklindančią šviesą, – pasakoja H. Jeongas. – Net jei ir pavyksta sukurti minėtas būsenas, dar sudėtingiau jas stebėti, nes per trumpą laikotarpį jos tampa viena iš anksčiau galimų abiejų būsenų – „gyva“ arba „mirusi“.

Mokslininkas priduria, kad jo tyrėjų grupės pastebėjimai padėtų plėtotis tokioms kvantinės informacijos technologijoms kaip kvantiniai kompiuteriai, kvantinė kriptografija ir kvantinė teleportacija. „Pasinaudojus „Šrėdingerio katės“ būsenomis, kvantinę teleportaciją būtų įmanoma atlikti beveik su šimtaprocentine sėkmės tikimybe“, – priduria jis.

Plačiau: MokslasPlius

Komentarai (2)