Žvilgsnis į atomą. Pirma dalis: pažintis su mikropasauliu ir jo atradimų istorija

Citata: "Tipiškas mikroorganizmas klumpelė - mažutėlis, vienaląstis gėlo vandens gyvis — yra apie 2 mikronų skersmens, t. y. 0,002 milimetro, tad iš tikrųjų labai mažas. Jeigu norėtumėte plika akimi pamatyti jį vandens lašelyje, tą vandens lašą tektų padidinti iki kokių dvylikos metrų. Bet jei norėtumėte išvysti to paties vandens lašo atomus, jums tektų tą lašą padidinti iki 24 kilometrų" - turbūt norėjote pasakyti iki 240 kilometrų

Mmm... mes norėjome pasakyti, kad mūsų naudotuose šaltiniuose buvo paminėta 24 km. O mes patys nieko nenorėjome pasakyti - tai kaip dabar nuspręsti kas teisus? Skaičiuoti?

Aš manau, kad žongliravimas visokiais skaičiais, norint įsivaizduoti mastelį yra visiškai beprasmiškas - geriau rašyti 10^{laipsnis} arba pateikti mąstelio santykio pavyzdį - kaip aguonos grūdas su Saturnu. Bet visgi galim paskaičiuoti, pavyzdžiui dėl sportinio intereso. Tekste rašoma, kad klumpelė yra 2 mikrometrų (toliau žymiu um, nes u panaši į miu). Wiki 50-350 um, o tai yra nemažas skirtumas. Visgi, sakykim, autorius turėjo omenyje kažkokį 2 um dydžio objektą. Tipiškas lašiuko dydis (skermuo) pagal wiki yra 50 um = 0,05 mm . Visgi turbūt turėtas galvoje gana didelis lašas, sakykim 5 mm. Rašoma, kad padidiname lašą iki 12 m, tai reiškia 12 / (5*10^-3) = 2400 kartų. Autoriaus objektas padidėja iki 4,8 mm - tikrai galima matyti plika akimi Tariame, kad deguonies atomo skersmuo yra 100 pm = 100*10^-12 m. Jei norime, kad deguonies atomas taptų 4,8 mm dydžio, turime didinti 48000000 kartų, tokiu atveju 5 mm dydžio lašas pasidaro 240 km dydžio, kaip ir rašė Fizikas.

Juodu ant balto - nepasiginčysi

Klaida knygoje. Ten - "fifteen miles". Dar pasikartosiu: turėtumėte išskirti, kur citatos, o kur autorinis tekstas.

Super :] Visai kaip 12 klasės fizikos vadovėlio atomų skyriuje, tik mintys labiau išplėstos ir geriau paaiškintos.

Pieva. Elektronai neturi orbitų, bet turi orbitales. Vienas angstremas lygus lygiai 1/10 nanometro ir tikrai ne elektrono orbitos/orbitalės spinduliui. Orbitalės dydžiu (ir forma) varijuoja priklausomai nuo kvantinių skaičių rinkinio ir neturi apibrėžtų formų (ir todėl spindulio dydžio).

Įdomus straipsnis. Ypač patiko Ernesto Rutherfordo biografija. Bet kartais atrodo viskas išpūsta truputi per daug, nors čia tik mano asmenine nuomonė.

Taip, įdomus straipsnis. Daug pasako apie mokslininkų linksmus įpatumus. Priėjau prie išvados, kad skepticizmas ir nemažai kitų asmenybės bruožų būdingi kiekvienai kartai. Čia galbūt paveldima, nes maždaug daugeliui kartų būdingos tos pačios savybės... Man patiko straipsnyje dėstymo stilius. Jei taip mokyklose mokytų - nebūtų „negabių“. O šiaip, iš ankstesnių kartų požiūrio klaidų reikėtų mokytis ir stengtis patiems jų nekartoti. Dabar susidaro vaizdas, kad mokslas juda į priekį, o tam tikros mentaliteto kryptys stovi vietoje...

O kaipgi nestoves, kai religija sako, kad viska dievas sukure

Religijos aš visiškai neminėjau, šis straipsnis niekaip su ja nesusijęs ir ji neturi čia jokios įtakos. Jei ji turėtų įtakos, dabar pasaulyje būtų visiškai kitokia situacija. Bet kaip jau sakiau, ji jos neturi ir čia ji visiškai nesusijusi. Nesuprantu, kodėl tu ją nuolat kiši.

klaidu tikrai daug. pvz. ne Rutherfordas, o Razerfordas. http://lt.wikipedia.org/wiki/Ernest_Rutherford 104 elementas pavadintas jo vardu. http://lt.wikipedia.org/wiki/Rezerfordis