Žvilgsnis į atomą. Antra dalis: paaiškinti nepaaiškinamą arba kvantinės mechanikos gimimas

Redakcijai: Sukinys nėra susijęs su dalelės galimybe kažkaip suktis, tai ne klasikinė sąvoka. Kita dalelė aptariamojo eksperimento metu nepakeičia/neįgyja sukinio ar juo labiau nepradeda suktis, išmatavus pirmosios sukinį. Išsamesnį paaiškinimą galite rasti kažkuriame iš pirmųjų mano parašytų šio forumo įrašų.

Ech, tie sukimaisi. Tai elektronai sukasi apie branduolį, tai fotonai apie savo ašį. Juk niekas apie nieką nesisuka - tai klasikinės istoriškai susiklosčiusios metaforos. Iš tos pačios serijos - kad žalias, raudonas ir mėlynas kvarkai sudaro pilką neutroną... Juk kažkaip reikia pavadinti "svetimo pasaulio" reiškinius. Bet dėl to kvarkai nei "pažaliuoja", nei "paraudonuoja".

Kas dėl Bohro, tai gal čia daugia ar mažiau žodžių žaismas? O jei jau koreguot, tai tuomet reiktų žinoti, kas pirmas ėmė tuos postulatus aiškinti Tai ką su tuo sukiniu dabar daryti? Tiksliau, kaip parasta kalba paaiškinti kvantinį susietumą (čia lyg ir apie tai kalba eina)?

Siūlyčiau išvis išmesti pastraipas apie sukinį (iškreiptai užrašytas Pauli principas) ir biliardo rutulius (nekorektiškai iliustruojamas susietumas ar kaip tai lietuviškai vadinasi).

Mano nuomone, mintys apie Borą iš vis prieštarauja knygos dvasiai ;] Ten kelis kartus pabrėžta, kad "elektronas nėra rutuliukas", ir kad Boro teorija iš esmės griauna šį įvaizdį, įvesdama prieštaravimų, bandant įsivaizduoti atomą klasikinės mechanikos rėmuose.

Dėl interpretaciją pasvarstymui. Bet nepavyko. Gal vis tik pabandom ??? Čia ir temos "dvasia" tiksliai atitinka ką bandėm aiškintis berods "Laiko" temoje.

Nemanau, kad verta eiti į metafiziką. Neteko girdėti, kad fizikai bandytų aiškinti, kaip vyksta elektrono absorbcija arba fotono skilimas į elektroną ir pozitroną. Bijau, kad to nesužinosime, kol neturėsime Visko teorijos. T.y. tokios, kuri paaiškintų, iš ko susideda erdvėlaikis, kaip siejasi reliatyvumas (kuris aprašo laiką) su kvantine mechanika (kuri aprašo procesus, vykstančius su elementariosiomis dalelėmis).

Man priešingai, visuomet patikdavo ieškoti naujo techninio sprendimo, nesinaudojant senais žinomais, o vėliau, po 2 - 3 metų sužinoti, kad kažkas lygiai tokį sprendimą įformino kaip išradimą. Arba ne tiražuoti kokį kontrolės-matavimo stendą pagamintą susivienijimo centriniame specializuotame konstravimo biure, "telpantį" dvylikoje spausdinto montažo plokščių, o savo jėgomis jį "perkonstruoti" ir sutalpinti į dvi plokštes.

Tereikėjo N.Borui bijantis apšaukimo metafizika stažuotės Anglijoje pas Tomsoną metu priimti šio puoselėjamą atomo "pyrago su razinomis" modelį ir dabar gal turėtume visai kitą supratimą apie medžiagą, arba fiziką be N.Boro.

tie elektronai pereina į skirtingą orbitalę, jei to negalime patikrinti?

O kaip patys atomų branduoliai gali pereiti vienas per kita? P.S: Geras straipsnis

O kam? Juk jie lengvai prasilenktų, jei neturėtų krūvio. Branduolio skersmuo labai mažas palyginus su elektronų orbitalėmis.

Bet vistiek tikimybe, kad atsitrenks vienas į kita išlieka.

Labai maža tikimybė, praktiškai nulinė. Įsivaizduok, kaip beveik neutralūs fotonai kerta idealiai skaidrų stiklą - kažkiek, aišku sulaikoma, bet vis tiek absoliuti dauguma praeina. Dar viena analogija: kokia tikimybė, kad asteroidas, kertantis Mėnulio orbitą, atsitrenks į Žemę?

Tai paimkime tokį fantastini modeli. Ar aš galėčiau pereiti kiaurai siena? (kalbant tokiais mąstais). Fantastika, bet man vis įdomu. Kažkaip kertasi su logika.

Taip. O ir kas čia kertasi su logika: juk eini kiaurai orą, vandenį, šviesą - gal išties prasti pavyzdžiai, nes šios terpės tave "apeina" - o reikėtų šnekėti, kaip prasilenkia tavo ir terpės atskiros dalelės. Sunku įsivaizduoti, kiek visokių subatominių dalelių ir sąveikų tave kerta kiekvieną sekundę. Bet būtent dėl to, kad protonai ir elektronai turi krūvį, nepaskęsti Žemės gelmėse ir gali atsiremti į kažkokį pagrindą. Tik dėl to gali sėdėti ant kėdės, nepraslysdamas kiaurai. Tavo kūno dalelės iš esmės dėl elektrinio krūvio laikosi atstumo nuo drabužių dalelių, daiktų ir t.t.. Na, dar yra gravitacija, bet mes ją jaučiame tik todėl, kad vaikštome ant masyvaus kūno, kitaip išsilakstytume į kosmosą. Dar yra silpnoji ir stiprioji sąveikos, kurios reguliuoja, kad atomai "nesukristų" - bet atstumai yra per maži, kad galėtum pačiupinėti, todėl paprastoje mechanikoje galima į juos net neatsižvelgti, be elektromagnetizmo visos medžiagos iš esmės sklistų viena per kitą.