Galingas proveržis: „Volvo Trucks“ pristato absoliučiai nulinės emisijos sunkvežimį – be sustojimo nuvažiuos iki 1 000 km, degalus pildys 15 min. (Foto, Video)

Neatsiperkanti technologija pagal kai kuriuos tiesiog skinasi kelią? o.O Bet išties smagu matyt, kad konkuruojanti technologija nesnaudžia: https://m.youtube.com/watch?v=9UAttTG03WA Trintis šioje srityje prives prie geresnio produkto.

Geriau jau bioetanoliu 100% važinėti - tada neišskirs CO2 papildomo, kuris jau yra atmosferoje. O važinėti vandeniliu - tai dvigubai ar trigubai daugiau išskirti CO2. 0 būtų, tik jei visa elektra būtų gaminama iš atsinaujinančių. Dėl to kad gamino šitą vandenilį - sunaudojo daug daugiau energijos, nei galėjo būti sunaudota tam pačiam atstumui nuvažiuoti. Ekologiška - tik end useriui, bet ne visumoje. Legali apgaulė čia

Legali apgaulė tai tik pas putkina. Akumai efektingi bet kiek ilgai? Nuo laiko pasikrauti iki nusidėvėjimo ir krūvos šiukšlių po visko. Sunaudok kad ir 10 kart daugiau elektros jei turi perteklių piko metu tai jokio skirtumo. Su vėju ir saulia būtent taip ir bus. Bioetanolio gamybos išlaidos maždaug 2–3 kartus didesnės nei benzino gamybos išlaidos iš žalios naftos. https://lt.wikipedia.org/wiki/Bioetanolis Tai kur tas efektyvumas?

Bioetanolio gamybos kaina didesnė nei benzino, bet galutinė produkto kaina mažesnė nei benzino - toje pačioje nuorodoje. Su akumais viskas gerai, tik reikia pasiekti mastus efektyviam perdirbimui - per mažai dar jų. Ok per perteklių sukuri daug neefektyvaus vandenilio, kai su tapačia elektra galėjai triskart efektyviau pakraut batareikas. Dėl to reikės pastatyti 3kart didesnę infrastruktūrą tai elektrai pagaminti, nes vandenilio gamyba neefektyvi. Vandenilis ne tik pats brangus, bet ir be vandenilio, reikės keisti variklio kažkokius elementus reguliariai. Be to bvandenilio transportavimas ir saugojimas brangus.

O kas kitaip su vandeniliu? kaina didelė kol nėra pagrindo po kojomis. Su vandeniliui gali pasiekt 100% CO2 švarą, jokių po degimo proceso išmetamų kenksmingų medžiagų neskaitant CO2. Visapusiškai švaresnis kuras. Vidaus degimo variklis niekad nepasieks elektrinio variklio švaros. Nuo filtrų, tepalų iki dūmo iš duslintuvo.

Pasikartoju - tik žiūri, kad iš dusliarkos bėga vanduo, o gamyba, saugojimas, trasportavimas kokią kainos dalį sudaro? Įskaitant kad reikia triskart didesnio vėjo parko ar saulės baterijų ploto. Realiai yra brangu važiuoti vandeniliu.

Ne tik į duslintuvą reikia žiūrėt, o į bendrą visumą. Čia kažkur forume immortal rašė, kad Lietuva iki 2028 (man rodos) pasigamins pilnai visą elektrą iš atsinaujinančių išteklių. Nu teoriškai pagal skaičius mes pasieksim tą ribą, bet tik teoriškai. Nes visa ta energija bus pasiekiama tik kol švies saulė, pūs vėjas, arba bus pakankamai Lietaus. Kitaip sakant mes turėsim energijos pikus, kada energijos turime per daug, arba permažai. Visa ta statoma infrastruktūra statoma ne tik dėl elektromobilių, bet ir dėl gyventojų, pramonės, verslo poreikių ir t.t. Pagal ateities planus net ir tokią achemą norima atmušt nuo dujų. Tai galima sakyt elektros poreikis augs kartais, pikai tai pat. Mes priversti statyt visą infrastruktūrą, su visais jos minusais nes kito kelio kol kas neturim, o tarša spaudžia ir beldžia į kuprą. Galima energiją saugot pristatant tokių saugyklų kaip kruonio, batareikų parkų bet tas nesprendžia pagrindinės elktromobilio su batareikomis problemos, kur energija, bet ne tarša išnaudojama optimaliausiai. Vidaus degimo variklių laidojimo pagrindas yra dėl to, kad didmiesčiuose tarša kaupiasi. Teoriškai CO2 0, bet tarša miestuose lieka. Su batareikoms taršą iškeliam iš miesto, bet numetam pas kaimyną. Vandenilis reikalauja daugiau energijos bet turi mažiausią taršą. Visur savi minusai ir pliusai. Mokėt daugiau ir gyvent ramiau? Užburtas ratas kiekvienam savo P.S. ar vandenilis bus brangus, ar pigus priklausys nuo to kiek turėsim piko laiko energijos pertekliuje. Kol vėjas pučia geriau palikt sukt turbinas ir gamint vandenilį, nei tiesiog stabdyt ir laukt poreikio išaugimo.

Niekas nestatys tu saules ir vejo elektriniu tiek, kad pastoviai butu toks perteklius, jog visa industrija ant vandenilio pereitu.

Tai ką statys? Kuom tavo nuomone pakeisi dujas? Nuo šildymo iki pramonės. Nes eu vienas tikslas totalus naftos, dujų, anglies ir atominių elektrinių atsisakymas. Čia nesakau viską į vandenilį varyt, gal kadanors tolimoje ateityje. Bet tam pačiam transportui galima. Visa šita dėlionė tai tik mano vizija ir taip kaip aš suprantu ką daro eu. Turit kitų idėjų welcome.

Kažkada pakeis elektra viską, bet ne taip greitai. Iki 2050m, kažkoks tikslas turi būti pasiektas, bet neatsimenu ar tai apie visišką naftos produktų atsisakymą energetikai ir transportui. Kokiems lėktuvams, spec technikai gal ir nieko vandenilis. Karinei technikai nzn - vandenilis arba bioetanolis, kai naftos neperdirbs. Su baterijom kare nepatogu su tiekimu energijos ir energijos tankis per mažas greičiausiai, kad gabaritai per daug neišdidėtų, nebent baterijų kartriždus tiektų. Pliusai tyla ir mažas šilumos išskyrimas.

Pirma, jei pakeisti visą transportą vandeniliniu, mums reikės tiek pat elektros, kiek dabar viską suvartoja visa Lietuva. Jei elektromobiliais - tik 30% tiek. Tai apie perteklinę elektrą kalbėti, kai tampa pagrindiniu vartotoju yra priešmirtinės haliucinacijos. Antra, mūsų pramonei reiks dar tiek vandenilio, kad reikės dar 100% esamo elektros suvartojimo. Ir čia jau alternatyvų neturime. Dar kartą, vandenilis sudarytų 2/3 rinkos paklausos. Nebus perteklinės elektros, nebus nulinių ar neigiamų kainų. Trečia, vandenilio užpildymo kolonėlė 20 automobilių per dieną, kuri tik perpumpuoja vandenilį, kainuoja nuo 1 milijono eurų. Čia be kintamų kaštų. Tai jei imti kad kapitalas nieko nekainuoja (taip nebūna), tik pačios kolonėlės atsipirkimo laikas 10 metų su 15€ kaina už vieno automobilio užpildymą. Tada dar įranga pagaminti ir transportuoti vandenilį dar tiek pat. Dar nepriėjus kintamų kaštų, tu jau kapitalo kaštų turėsi apie 40€/500km ir čia be palūkanų! Viską sudėjus, vandeniliu užpildyti baką kainuos ne pigiau nei 70-80€/500km. Ketvirta, jei biurokratija nebeužstabdys, 100% elektros iš atsinaujinančių galime pasigaminti iki 2024 metų pabaigos - 2025 metų pradžios. Ir taip, tai nebus, kad kiekvieną valandą pasigaminsime 100% iš atsinaujinančių. To turbūt teks palaukti iki 2027-2028 metų, kai didžiąją dalį laiko elektrą eksportuosime ir turėsime vėjo jėgainių parką jūroje. Su baterijomis kare kaip tik patogu. Baterijas susprogdinti daug sunkiau nei bioetanolį. Taip pat yra baterijų prototipas, kurios veikia net peršautos. Tiesa, mažesne galia. Elektrą kare gali iš elektros tinklo nusiurbti, gali su dyzeliniais generatoriais gaminti, gali saulės elementus naudoti, gali pasistatyti vėjo jėgainę ar prie esamos prisijungti. Tiekimas tampa ženkliai mažesnė problema, o techniką sunkiau pastebėti, nes šilumos beveik nespinduliuoja, garso daug kartų mažiau, o elektros varikliai patempia daug didesnį svorį be jokių problemų. Plius mažiau kam gesti.

Patogu užsimest laidą ant 0,4kV linijos ir kraut tanką savaitę? Patogu išskleist saulės paneles ir tiesiog rėkt priešui mes čia ar gerai mus matot? Patogu priešui pasakyt palauk aš kraunuosi? Pasistatyt vėjo jėgainę TANKŲ pakrovimui, kas per pievos? Ką tankas galės užsikraut su maža vėjo jėgaine? Keistas pas tave patogumo supratimas, labiau panašu į fanatizmą šiai technologijai ir garbinimą. Patogiai kareivukai atsistoją suks vėjo jėgainės sparnus, kad galėtų pajudint tanką iš vietos Karinė technika ir toliau manau važiuos dyzeliu.

Donatasv, jei matytum visą politikos formavimo schemą, suprastum, kad vandenilio hype'as didele dalimi įtakotas rusų lobistų. Iš čia ir dujoms finansavimo sąlygos pagerintos, ir mėlynas vandenilis. Tos 50 stotelių yra tik hype'as. Sunkiasvorio vairuotojas per dieną vidutiniškai nuvažiuoja 500km per dieną. Dažniausiai daro sustojimą ir pertrauką. Jei akumuliatorius su kroviniu leidžia įveikti 500km per dieną - tai daugiau nei reikia. Jei pajungsi 1 MW krovimo stoteles į trąsą, tai per 30min pertrauką pakrausi kokius 300 kWh, kas bus kokie 300 km. Niuansas kad praeis 10 metų ir fūros varys ant autopiloto, tada nuvažiuojamas atstumas bus aktualesnis, bet vis tiek KAŠTAI lems, kad elektra prieš vandenilį laimės. Vandenilis geriausiu atveju bus tik 3x brangesnis nei akumuliatoriai. Logistikoje kaštai yra viskas. Nepertraukiama logistika kur svarbu, ten daiktai keliauja lėktuvais. O šiaip ES strategija, ir šiaip pasaulinė tendencija, tai kas keliauja daugiau nei 300km, eina ant traukinių, arba laivų. Ir tas ateina iš energijos efektyvumo ir perkrovimo kaštų. Jei tau reikia 70% elektros gaminti vandeniliui, tu negalėsi gaminti vandenilį tik tada, kai tau bus elektros perteklius. Tu gaminsi vandenilį nuolat ir šiek tiek keisi gamybos apimtis, kai kaina pradės stipriai augti. Kitas dalykas, tau brangią įrangą tikslinga apkrauti kuo didesnę laiko dalį, kitaip CAPEX'as santykinai brangsta. Paieškok informacijos apie vandenilinių stotelių kainą ir atsipirkimą. Neturiu nieko po ranka. Ten buvo analitinis dokumentas, kažkurios rimtos konsultacinės įmonės. Užpildymo kartai ateina iš to, kiek gali išdujinti su tam tikra įranga. Tu gali imti galingesnę stotelę, kuri galės išdujinti kruo ne 20, o 200 automobilių per parą, tik kaina bus ne 1 mln., o jau 10. Problema yra ne kiek gali išdujinti, o kiek įranga kainuoja. Kodėl ant 0,4kV? Kodėl ne ant 110kV? Tavo bazė priešui žinoma yra ir taip. Patogu priešui pasakyti, pala, man kurą vežą? Ne pasistatyti vėjo jėgaines tankų krovimui, bet prie jų kurti bazes gali. Logistika sudaro iki 70% kaštų ir karo sėkmės. Čia ne mano mintys, o JAV kariuomenės įžvalgos dėl karinės technikos ateities.

Pritariu, kad naftos kompanijoms naudinga hypinti mėlynajį vandenilį ir vandenilį apskritai, kol dar didelė dalis elektros gaunama iš naftos produktų. Todėl šitą įdėją galima stumti įvairiuose straipsniuose mokėti komentatoriams. Įdėja graži - iš dusliarkos bėga vanduo, o reliai su nepaversta į vandenilį nafta, nuvažiuotum toliau - dėl ko jiems netgi padidės naftos poreikis ir CO2 bus išskirta daugiau. Ir aišku reikia lygiagrečiai stumti ant baterijų - kad jos užterš planetą, komentuojant iš šios dienos pozicijų. "Nes kaip gi mes galime kalbėti apie tai, kas bus po 10metų. Kalbame tik, apie tai kas dabar yra. Aš realistas ir pan." Neduok dieve kas užsimins, kad perdirbimas efektyvus bus, tada, kai tu baterijų srautas bus didelis. Nėra, kol kas baterijų perdirbimo masto ekonomikos - bet artėja sparčiai.

Supratau čia nori pasakyt, kad stotelės gali papildyti 20 kartų, bet tą riboja talpa, ne kažkas kitas, kaip aš pradžioje įsivaizdavau. Naftininkų ausys ir man nepatinka visame vandenilio kontekste. Bet čia atsiranda tokių kompanijų kaip toyota požiūris į ateitį. Jie turi ne tik tarkim 5 metų planą, bet ir 100 metų planą. Jų supratimu elektromobilis turi būt kaip pereinamas etapas, nuo vdv prie vandenilio, tarpe sėdi batareika. Netgi matome jų ganėtinai vėlyvas batareikinis auto išėjo bz kažkoks. Pats tas faktas elektro sunkvežimio yra sunkiai suprantamas 1Mw pakrovimo stotelė čia neužteks, nedaug teko keliaut bet teko. Atvažiuoti į Vokietijos fūrų stovėjimo aikštelę o ten stovi kokie 200/300 fūrų. 200×500÷1000=100Mwh. Visa tai naktį ir tik viena aikštelė. Kaip atlaikyti tokius poreikius iš atsinaujinančių išteklių žiemos metu?

Visiškai neiašku, kaip Toyota atpigins keliones lyginant su baterijomis. Turint omenyje brangią vandenilio išgavimo kainą ir trasportavimą, kolonėlių įrangą. Įdomu ar yra Toytos kažkoks pagrindimas dėl važiavimo kainos konkurentiškos baterijoms. Jei logistikos bendrovei logistikos kaštai pabrangsta 3 kartus, dėl valandos laiko sutaupymo važiuojant vandeniliu, tai kažin ar tai argumentas.

Reikia dar ir kitus dalykus suprast. Pasaulis taikysis ne prie Lietuvos, o atvirkščiai Lietuva prie didžiųjų ekonomikų. Vandeniliui reik 3x talpos nei dujoms. Bet tai vistiek yra paprasčiau importuot nei sinchronizuoti tinklus galima sakyt keliuose žemynuose, nes elektros reiks ne tik mašinoms bet ir pramonei. Nesu didelis sinchronizavimo ekspertas, bet iš bendro išprusimo taip atrodo pataisykit jei klystu. 0 co2 čia EU išmislas, Vokietija, Prancūzija manau bus kažką paskaičiavus. Net ir tam mano nurodytame dw klipe jau užsimenama dujų pakeitimą į vandenilį apdorojant fe2o3. Benediktai vienas gedimas ir tavo fura stovės ilgai ir nuobodžiai, tavo gabenamas krovinys suges nes batareikos nepasikrovei ir ką tada? 500 riba kiek reik nuvažiuot per dieną, bet tai ne rodiklis kurio tau reik, kad krovinys šaldytuve būtų pakankamai šaltas + 10% talpos praradimas batareikoje verslui jau yra daug, kas bus kai išvažiuosi į kalnus žiemą? Tas vaikščiojimas britvos ašmenimis nu pramonei nepatiks. Akumai prieš auto buvo vos ne 1000k už kwh, dabar žemiau 100. Pirmoji vandenilio fūra tik dabar išlindo. Duok 10 metų, kad pradėtų suktis ta vandenilio kaina pradės tirpti.

Vandenilio kaina tiesiogiai priklauso no elektros kainos ir elektro-cheminio proceso, kai elektros pagalba išskiriamas vandenilis. Nėra sugalvota geresnio proceso, kaip elektros pagalba išgauti daugiau vandenilio. Vandenilis gali niekada ir netapti pigesnis. Tiesiog daugumai baterijomis bus 3x pigiau važinėtis. Dėl autopilotinių fūrų bus matyt, jei labiau apsimokės logistikos kompanijoms važinėtis vandeniliu - aš už. Rinka netolimoje ateityje atsakys į šitą klausimą. Bet nematau lengvųjų automobilių pramonės perėjimo į važiavimą vandeniliu - nes pats vandenilis brangus, nekalbant apie infrastruktūrą. Ir paprastam žmogui pasikraut mašiną per naktį namuose - yra visai patogu. Priklausimai, kiek nuvažiuoja - gal kas trečią naktį tik reiks krauti - daugumai to pakaks.

https://m.youtube.com/watch?v=K7hJXJREcfw&t=606s Va pagaliau atkasiau liniką, kur visa ta technologija bando pilnai paaiškinti su tinkamu elektrolitu vandenilis išgaunamas 84% našumu. Paskui verčia į amoniaką, kad būtų lengva transportuoti ir po visko vėl atgal į vandenilį ir amonį. Bet visa tai gali pakeist dujas jei eisi tuo keliu.

Ne talpa riboja, o perpylimo įranga, kuri konvertuoja slėgius. Jinai ir sudaro pagrindinę kainos dalį vandenilio kolonėlėse (čia be vandneilio gamybos vietoje). Toyota į ateitį... Jų automobiliai atsilikę šiaip didžiąja dalimi. Hibridus iš ties gerus buvo padarę ir užmigo. Vairuoju Toyota. Visą naktį krautis ant 1 MW nereikia. Čia jei krausis 15 minučių. Tu matai aikštelę su 200 fūrų ir galvoji, kad joms elektros reikia daugiau nei 200 vandeniliu varomų fūrų. Realybėje vandeniliui reikės 3x daugiau elektros. DonatasV, elektrą verčiant į vandenilį, ir atgal į elektrą paduodant į ratus pasieksi max 21% efektyvumą. Akumuliatorių krauti ir važiuoti iš jo elektra, 90-95% gali būti. Priklausomai nuo to kaip krauni, ką krauni, iš kur elektra. Jei vandenilį versi pirma į amoniaką, tada vandenilį atgal į amoniaką beturėsi 10% efektyvumą. Ir kaip jau šimtus kartų rašiau, grubiai, pakeisti visą šalyje nuperkamą benziną ir dyzeliną elektra, reikia 30% daugiau elektros pagaminti, nei dabar suvartoja visa Lietuva. Šis santykis panašus ir JAV, greičiausiai mažesnis Vokietijoje. Per metus paklausa per pastaruosius 50 metų vidutiniškai augo po 4% berods. Dabar paklausa auga, nes keičia šildymo sistemas į elektrines ir auga elektromobilių kiekis. Buityje elektros poreikis mažėja po biški dėl efektyvesnės technikos. Tad jei išlaikysime tą patį 4% elektros gamybos augimą, patenkinsime ne tik elektrinio transporto poreikį, bet ir šildymo. Jei dabar pasileidę elektros projektai nebus užblokuoti biurokratinių aplinkybių, turėsime kokius 50-100% gamybos augimą per metus, ateinančius porą metų.