M. Krutichinas: Putinas prisižaidė! Rytų rinkos neišgelbės: jei „Gazprom“ nebetieks dujų į Europą, tai jų nebetieks niekur  (2)

Lazda turi du galus, o dujotiekis – dar daugiau.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

<…>

 

– Vakarams bandant atsisakyti Rusijos energijos išteklių, Rusija pati skelbia Europai dujų karą, uždarydama Nord Stream dujotiekį. Kokia tokių veiksmų prasmė?

– Man tai jau atrodo kaip kažkoks desperatiškas žingsnis, kurį Rusijos vadovybė daro, aukodama netgi savo „Gazpromą“. Jei „Gazpromas“ nutrauks eksportą į Europą, jis išvis nustos būti dujų eksportuotoju, nes daugiau tiekti Rusijos monopolistui dujas dujotiekiu nėra kur. Tačiau čia vyksta žaidimas „kas pirmesnis“ – arba Rusija pirmoji užsuks dujas Europai, arba Europa ims greičiau atsisakyti priklausomybės nuo rusiškų dujų. Tiesiog užsukant sklendes, kaip gali padaryti Rusija, tai pirma bus ji, ir Europai bus blogai. Taip, Rusijai irgi bus labai nepaprasta, ir „Gazprom“ taip praktiškai atlieka savižudybę, tačiau aš tame regiu jau kažkokią beviltišką, karinį žingsnį, tai – karas. Dujų karas. „Gazprom“ jau užtaisė patrankas ir naujomis salvėmis šaudo į nedraugus. Toks sviedinys sprogs, ir atgal jo susigrąžinti nepavyks. Europai bus sunku, visi europiečiai tai pripažįsta. IEA vadovas Fatih Birol sakė, kad taip, tai grynai politinis spaudimas iš Kremliaus, turintis parklupdyti Europą, tačiau mes nepasiduosime ir priešinsimės. Europa nusiteikusi priešintis. Kai pasakė viena nuostabi Estijos politikė, dujos brangios, bet laisvė – brangesnė. Taip, Europa kažką paaukos, pristabdys ekonomikos augimą, bet, panašu, be rusiškų dujų apsieis. O štai „Gazpromui“ tai bus galas.

– Tačiau Rusija sako nukreipsianti dujas į Rytus. Indija ir Kinija reiškia didelį susidomėjimą. Galbūt šioje situacijoje Rusijos interesai nenukentės?

– O kaip nukreipti dujas į Rytus? Kartosime Putino jau kelis kartus išsakytas nesąmones? „Oi, skubiai nutiesime dujotiekį Kinijon ir perjunginėsime dujas iš Jamalo telkinių į Europą arba į Aziją – kur mums bus naudinga“. Pernai į Europą patiekta 150 mlrd. m³ rusiškų dujų. Į Kiniją galima nukreipti 150 mlrd. m³ dujų per metus? Vamzdžio juk nėra. Ten tiesiamas vienas vamzdis, dar nenaudojamas visu pajėgumu „Sibiro jėga“. Tačiau jo pralaidumas 38 mlrd. m³ Tolimuosiuose Rytuose pažadėjo dar 10, tačiau tam, kad ateitų dujos iš Jamalo pusiasalio, reikia 3 kartus ilgesnio vamzdžio, nei „Sibiro jėga“. O ir pralaidumas jo turės būti 3 kartus didesnis – ne mažesnis, nei 100 mlrd. m³ – kad pakeistų Europą. O ten dvi problemos. Pirmoji – Kinijai tiek dujų nereikia, netgi mažesne kaina – jam paprasčiausiai nereikia tiek, visi Kinijos balansai tai rodo. O antra – Kinija nenori dujotiekio per Mongoliją, kaip jiems siūloma. Visose derybose Kinija nuosekliai kartojo, kad jokių tranzitų per Mongoliją nepriimsime, neimportuosime Rusijos dujų tokiu būdu. Ir pagrindinė kliūtis – kai Putinas sako „skubiai padarykite!“. O kaip tai padaryti? Štai „Sibiro jėga“, kurios galia 38 mlrd. m³ per metus, statyba nuo pradžios iki projektinio galingumo pasiekimo truko 10 metų. O 3 kartus ilgesnio ir 2,5 kartus didesnio pralaidumo dujotiekio statyba truks, manau, 12 – 15 metų, ne mažiau. Todėl, kai sako, kad „susitvarkysime per du metus“, ar iš viso, „jau dabar susitvarkysime“… „Gazpromas“ neturi alternatyvų, jos tiesiog neegzistuoja.
Galima būtų sakyti, „tuoj priruošime suskystintų dujų, ir siųsime jį į visą pasaulį – Indija mielai jas paims, dar dievaži kas paims“, tačiau yra sankcijos, kliudančios užbaigti netgi vienintelį projektą „Arctic SPG 2“. Kinijos kompanijos pasakė daugiau netieksiančios dujų skystinimo modulių, antra, kompanija „Baker Hughes“ pasakė nebetieksianti turbinų šios gamyklos įrengimui, ir trečia – kompanija „Linde“, tiekianti skystinimo technologiją paskelbė greičiausiai nutrauksianti bendradarbiavimą su „Gazprom“, kaip jau paskelbė apie tokio bendradarbiavimo nutraukimą su Baltijos projekte. Todėl rimtai abejoju, kad Rusija galės gaminti daugiau SGD.
Šis kelias uždarytas, tai yra, jei „Gazprom“ nebetieks dujų dujotiekiu į Europą, tai jų nebetieks niekur.

– Kaip tikriausiai žinote praėjusią savaitę, pasirašydamas tiekimo per Egiptą į Europą sutartį, Izraelis įstojo į dujų tiekėjų klubą. Ar Viduržemio jūros regiono, įskaitant Izraelį, dujos gali išgelbėti europiečius nuo ateinančią žiemą pranašaujamos krizės?

 

 

– Tai labai įdomus projektas ir mana labai malonu, kad jis juda link praktinio įgyvendinimo. Labai daug kalbėta apie kitus variantus – nutiesti vamzdį iki Turkijos, per Turkiją tranzitu dujas tiekti Europai. Arba pastatyti kažką, pavadinta „East MET“, imti dujas tiesiai iš gręžinių jūroje per Kiprą toliau į Graikiją ir Pietų Europą ir t.t. Visada sakau – yra paprastas variantas, Egipte yra neišnaudoti dujų skystinimo pajėgumai, susitarti labai lengva. Gan trumpa didelio skersmens vamzdžio atkarpa tiekiame šias dujas Egiptui, ten jas suskystiname ir prekiaujame visame pasaulyje – Europoje ar kur tik norite. Tai būtų realiausia išeitis. Dabar, matau, šiuo keliu ir patraukė. Apėjo ir Turkijos diktatą, ir Turkijos grasinimus „East MET“ maršrutui, ir visos problemos įveikiamos. Kitas reikalas, ar šios dujos pateks į Europą, tai priklauso nuo dujų pardavėjų valios. Pietų Europoje dujų vartojimas nedidėja, tai labai nenaudinga rinka dideliems dujų kiekiams. Taip, galima pakeisti „Gazpromo“ vamzdį, vadinamąjį „Turkijos srautą“, kuriuo iš Turkijos tolyn, link Bulgarijos, į Europą tiekiamos dujos. Izraelio dujos visiškai pakeičia rusiškas. Tad, taip, pakeisti gali.

– Geros naujienos.
RF Dūmos deputatai pastaruoju metu siūlo atkreipti dėmesį į Irano ir Šiaurės Korėjos patirtį – šalių, gyvenančių su sankcijomis jau seniai. Jūsų, kaip iranisto nuomone, ką Rusija galėtų perimti iš šios patirties?

 

– Manau, nieko perimti negali, nes problemų patirties perimti nereikia. Reikia perimti dalykus, kurie stumia šalį pirmyn, o ne atgal, todėl manau, jokios patirties perimti neverta. Mokantis iš Irano naftos kontrabandos neatpažintais tanklaiviais, kažkokiais perpylimais jūroje į kitus tanklaivius Ar daug naftos pavyks taip nuslėpti nuo visuomenės, sankcijų, viso kito? Labai abejoju.
Kol kas Rusijoje naftos eksportas nemažėja, nes draudimas naudoti Rusijos naftos žaliavą Europoje įsigalios po šešių mėnesių nuo sankcijų priėmimo. O Rusijos naftos produktų importui – po 8 mėnesių. Tad, vadinamojo 6 sankcijų paketo rezultatus turėtume pamatyti tik kitų metų pradžioje, kai išvysime, kiek sumažėjo Rusijos naftos eksportas, o ne dabar.

– Dar vienas klausimas: pastaruoju metu degalų kaina didėja visame pasaulyje, neišskiriant ir Izraelio. Kaip vertinate galimybę, kad Saudo Arabija ir JAV sugebės suvaidinti R. Reagano laikų scenarijų, kai Rijadas nusmukdė naftos kainą, tuo pačiu suduodama galingą smūgį SSRS ekonomikai?

 

– Manau, tokios galimybės nėra dėl kelių priežasčių. Priežastis numeris vienas: Saudo Arabija atsarginių naftos išgavimo pajėgumų turi, tačiau jie nedideli, jei išgavimą didinti gan staigiai, tai maždaug 1,5 mln. bbl/parą. Tai padėties pataisyti nepavyks – reikia labai daug investuoti, ilgai laukti, kad papildoma nafta iš Persijos įlankos atsidurtų naftos rinkoje. Čia reikalus veikiau pataisytų naftos eksportuotojų gretų papildymas tokiais eksportuotojais, kaip Venesuela. Ten – savos problemos. Ten naftą išgauti sunku, ji labai tiršta, sunki. Praktiškai ten reikia naudoti tirpiklius, kad nafta vamzdžiais galėtų tekėti į tanklaivius. Venesueloje viskas labai apleista. Pirmuosius tanklaivius į Europą būtų galima pasiųsti, tačiau ten reikėtų porą metų padirbėti. O tada, manau, būtų galima suderinti gan nemenką gavybą, juolab, kad Venesuelos naftos atsargos – didžiausios pasaulyje, didesnės, nei Saudo Arabijoje.
Bet yra dar viena priežastis, dėl ko neregiu greito problemos sprendimo, kad girdi, štai, numuškime kainas, pražudykime Rusiją ir visi bus laimingi, matydami mažas kainas degalinėse. Pažvelkite, kas ir su kuo tarsis. Tai – dabartinė JAV administracija su Saudo Arabijos valdovais. Tačiau jie nemoka kalbėtis su jais, nes kol buvo D. Trumpas, jis taip padėjo su situacija Artimuosiuose Rytuose, kad nepaisant JAV atstovybės perkėlimo į Jeruzalę, vis viena, buvo žingsniai, gerinant santykius su Arabijos šalimis, santykius su Izraeliu, normalizuojant santykius Artimuosiuose Rytuose. O su tuo, ką daro Bideno administracija, sauditai, manau, nesiskaitys…

 

<…>





Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(22)
(2)
(20)

Komentarai (2)