Ultimatumas iki liepos 15 d. Ko reikalauja Putinas?

Po savaitės rusai turėtų pabandyti pradėti naują puolimą Donecko srityje. Tuo tarpu šiame fronte yra veiklos pauzė, Kremlius pradėjo pasaulinę informacinę kampaniją, siekdamas priversti Kyjivą pradėti derybas. Tačiau jei jis ką nors ir išgąsdino, tai pirmiausia pačius rusus – jie dabar dar labiau bijo visuotinės mobilizacijos.

Blefas prieš naują karo etapą

Ukrainos informacinėje erdvėje pasklido gandas, kad Maskva iškėlė ultimatumą Kyjivui: kad iki liepos 15 d. būtų atnaujintos derybos, Ukraina turi nutraukti kontrpuolimą Chersono kryptimi, o Rusija tuo tarpu sustabdys puolimą Donbase, bet jei Kyjivas atsisakys, tada jis labai to pasigailės.

Apskritai šiame gande nėra nieko neįtikėtino. Gerai žinoma, kad Kyjivas ir Maskva, nepaisant derybų įšaldymo, ir toliau palaiko ryšius.

Prieš tris savaites Ukrainos delegacijos derybose vadovas Davidas Arakhamia interviu „Axios“ sakė, kad Ukrainos delegacijos nariai telefonu kalbasi su kolegomis iš Rusijos „kartą ar du per savaitę“, kad „palaikytų ryšį“. Todėl neatmestina, kad per vieną iš šių komunikacijos sesijų Kremlius Kyjivui pateikė ultimatumą.

Nestebina ir ultimatumo laikas bei trukmė. Liepos 7 dieną Rusijos gynybos ministerija oficialiai paskelbė apie kautynių sustabdymą. Ir tai, žinoma, visai ne „geros valios gestas“, o priverstinė būtinybė.

Pasak Amerikos karo studijų instituto (ISW), Rusijos pajėgos „atkuria pajėgas ir sukuria sąlygas didesniam puolimui artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais“. ISW mano, kad tai bus ataka prieš Slavjanską arba Kramatorską.

Okupantai į naujojo puolimo zoną siunčia ešelonus ginklų ir amunicijos, taip pat yra informacijos apie naujų dalinių perkėlimą arčiau fronto. Pavyzdžiui, kitą dieną buvo pranešta, kad rusai išvedė darbuotojus, karinę techniką ir amuniciją iš 34667 karinio dalinio Alakurtti kaime netoli Murmansko. Karinis dalinys 34667 yra 80-oji atskira motorizuotųjų šaulių brigada, ir visa tai, pasirodo, buvo perkelta į Nikolskoje kaimą, Belgorodo sritį.

Būtent tokiam pasirengimui prireikė veiklos pauzės. Vargu ar tai baigsis rytoj ar poryt, bet po savaitės – gal. Ir kol ši pauzė tęsiasi, Putinas, žinoma, gali panaudoti šį laiką, kad išgąsdintų visą pasaulį dar didesniu karo veiksmų eskalavimu, jei Kyjivas nesutiks atnaujinti derybų.

Tiesą sakant, būtent tai padarė Putinas. „Mes neatsisakome taikos derybų, bet tie, kurie atsisako, turėtų žinoti, kad kuo toliau, tuo bus sunkiau derėtis“, – sakė jis liepos 7 d. Tą pačią dainą dainavo jo užsienio reikalų ministras Lavrovas. Anot jo, Vakarai „neleidžia Ukrainai pereiti prie taikos proceso, bet verčia ją griebtis ginklų“. Apie tai jis paskelbė Indonezijoje po G20 šalių diplomatinių skyrių vadovų susitikimo, kur jam rimtai trukdė kolegos iš Vakarų.

Ką Putinas turi sandėlyje?

Būtent toks ir yra pagrindinis klausimas – kokiu eskalavimu Putinas bando išgąsdinti Ukrainą ir visą pasaulį. Galima daryti prielaidą, kad jis savo grėsmę pirmiausia nukreipia į Kyjivą.

Liepos 4 dieną Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad Juodojoje jūroje Rusijos įsibrovėliai laiko tris itin tikslių ginklų vežėjus, paruoštus raketų atakoms prieš taikinius Ukrainoje. Jų bendras skaičius yra iki 20 sparnuotųjų raketų „Kalibr“.

Be to, liepos 7 dieną Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo Pagrindinio operatyvinio direktorato viršininko pavaduotojas brigados generolas Aleksejus Gromovas sakė, kad Baltarusijoje netoli Gomelio esantis Zjabrovkos aerodromas jau buvo visiškai kontroliuojamas rusų.

„Aerodromo teritorijoje įrengiama Rusijos karinė bazė. Aerodromo teritorijoje yra raketų sistemos „Iskander-M“ ir S-400“, – sakė brigados generolas.

Balistinės raketos „Iskander-M“ nuotolis yra 500 km, o tai gerokai viršija atstumą iki Kyjivo, jau nekalbant apie Černihivą.

Prisiminkime, kad V. Putinas birželio 25 d. susitikime su Lukašenka pažadėjo Baltarusijai perduoti raketų sistemas „Iskander-M“. Putinas pabrėžė, kad sistemos „Iskander-M“ gali naudoti ir balistines, ir sparnuotąsias raketas – „tiek įprastas, tiek branduolines“. Tačiau netrukus V. Putino sekretorius spaudai Peskovas patikslino, kad V. Putinas susitikime su A. Lukašenka nekalbėjo apie raketų su branduoliniais ginklais perdavimą Baltarusijai, o apie kompleksus, kurie techniškai pajėgūs nešti įvairaus tipo ginklus.

Kaip rašo Forbes.ua, didžiojo karo su Ukraina pradžioje Rusija turėjo apie 7000 vidutinio ir trumpesnio nuotolio (iki 5500 km) raketų. Iš jų beveik pusė yra mažo tikslumo raketos Kh-22, Kh-55, „Tochka-U“. Pirmajame plataus masto invazijos etape Rusija daugiausia naudojo raketas „Kalibr“ ir „Iskander“ raketų sistemas.

Kadangi Rusija nesitikėjo ilgo karo, ji aktyviai naudojo šias raketas, nepaisant to, kad jų atsargos nebuvo per didelės („Kalibr“ – apie 600, „Iskander“ – apie 1000). Rusija kare prieš Ukrainą jau panaudojo apie 3000 įvairaus tipo raketų. Greičiausiai Rusijos Federacijoje liko nedaug „Kalibr“ ir „Iskander“ raketų. Jei rusams tikrai baigiasi didelio tikslumo tolimojo nuotolio raketos, tai su didesniu nei 500 km nuotoliu lieka tik senosios Kh-55 ir Kh-22, kurių atsargos gali būti daugiau nei 2000, konstatuoja Forbes.ua.

Čia būtina paaiškinti, kad Putinas Sirijoje išnaudojo tam tikrą skaičių raketų. Be to, jis negali panaudoti visų savo raketų atsargų kare prieš Ukrainą – jam reikia palikti šiek tiek raketų kitose Rusijos sienos atkarpose. O tarp dabar vėl atidaromų atsargų didelis procentas netinkamų naudojimui – per senų ar sugadintų saugojimo metu.

Kalbant apie naujų didelio tikslumo raketų gamybą, tai yra labai problematiška. Pavyzdžiui, paimkime raketas „Kalibr“, kuriomis priešas šaudo į Ukrainos miestus iš Juodosios jūros.

„Šios raketos, atsižvelgiant į panaudojimo mastą, baigiasi. Nauja jų gamyba yra neįmanoma („Kalibr“ yra 80 % japonų ir amerikiečių, rusų – tik korpusas ir kovinė galvutė), o šiuolaikiniai rusiški paleidimo įrenginiai nėra pritaikyti kitoms raketoms. O ką Rusijos karinis jūrų laivynas darys be raketinių ginklų, yra retorinis klausimas“, – sako „Informacinio pasipriešinimo“ grupės karo stebėtojas Aleksandras Kovalenko.

Nevilties gestu galima laikyti pasirodžiusius pranešimus apie 74006 kariniame dalinyje (89-asis logistikos tarnybos arsenalas) Skryabino mieste, Penzos regione, vėl suaktyvintą itin sprogstamų bombų gamybą.

Galbūt Putinas nepraranda vilties bombarduoti Kyjivą. Bet kuriuo atveju visas šis raketų ir aviacijos grėsmės eskalavimas turėtų būti nedelsiant panaudotas dialoge su Pentagonu ir Baltaisiais rūmais, kad Ukrainai būtų suteikta priešlėktuvinių raketų sistema „Patriot“. Jeigu Putinas Ukrainai kelia ultimatumus, ukrainiečiai turi teisę reikalauti iš Vašingtono papildomų argumentų savo pozicijoms sustiprinti.

Matyt, dabar pagrindinė Putino viltis – pergalė ne mūšio lauke, o psichologine prasme. O pagrindinis psichologinio spaudimo būdas bus raketų smūgiai į civilius gyventojus. Tam tikslumo nereikia – Putinui nerūpi, kur pataikys raketos, kol aukų daug. Ir už tai jis gali vienu metu paleisti dešimtis raketų viena kryptimi arba į vieną miestą, tikėdamasis, kad oro gynybos sistema nesugebės su jomis susidoroti.

Putino grasinimai jau sukėlė nemenką ažiotažą – pačioje Rusijoje ir Baltarusijoje. Ten auga paniški lūkesčiai dėl visuotinės mobilizacijos, ypač su Ukraina besiribojančiuose regionuose. Ir šią paniką pakurstė V. Putino žodžiai, kad Rusija „dar tikrai nieko nepradėjo“. Tiesą sakant, Rusijoje vis dar yra daug patrankų mėsos. Tačiau jo troškimas kovoti yra atvirkščiai proporcingas Ukrainos kovinės galios augimui, kuris puikiai pasireiškia ryškiais dešimčių karinių objektų sprogimais okupuotose teritorijose.

Taigi rusai – tegul bijo, kiekvieną dieną vis labiau. O ukrainiečiams jau per vėlu bijoti. Ukrainai liko tik vienas variantas – pergalė.

Jurijus Višnevskis, politikos apžvalgininkas

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

dsnews.ua

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()