Šiuolaikinėje Vakarų visuomenėje mėsa tapo nesantaikos obuoliu: vieni gyvenimo neįsivaizduoja be kiaulienos ar jautienos gabalo lėkštėje, kiti purtosi jos, prikaišiodami žiaurų elgesį su gyvūnais ir šiltnamio efekto stiprinimą. Teoriškai, dirbtinė mėsa, išauginta laboratorijoje iš ląstelių, turėtų įtikti visiems. JAV kompanijai Upside Foods pirmajai leista ją gaminti ir platinti.

„Vardan šio momento dirbome pastaruosius septynis metus“, — prisipažino Upside Foods vadovė Uma Valeti.

Reguliatorių uždegta žalia šviesa reiškia, kad kompanija dabar galės pardavinėti iš ląstelių bioreaktoriuose, o ne paukščių fermose išaugintą vištieną. Lig šiol startuoliams nepavyko gauti leidimo savo produkciją realizuoti, nepaisant esamų fabrikų ir milijardinių įmonių investicijų. O degustavusieji mėsą iš mėgintuvėlių, privalėdavo pasirašyti dokumentus, kad supranta ragaujantys eksperimentinį produktą.

Tačiau gautas sertifikatas nereiškia, kad dirbtinė Upside vištiena artimiausiu metu pasirodys parduotuvių lentynose: kompanijos gamybos mastai itin kuklūs. Pirmąsias porcijas veikiausiai užsakys atrinkti restoranai, rašo ZME Science. Pasak Valeti, dabar pagrindinis kompanijos tikslas — užkariauti virtuvės šefų pasitikėjimą ir gauti iš jų atsiliepimus apie produkto kokybę.

Upside Foods sėkmė veikiausiai pramins taką kitiems mėsos ir žuvies kultivavimu užsiimantiems startuoliams. Tačiau be vartotojų pasitikėjimo klausimo, humaniškos mėsos gamintojams teks įveikti ir gamybos savikainos problemą. Kol kas mėsos kultivavimas mėgintuvėlyje kelis kartus brangesnis už galvijų auginimą fermoje, ir artimiausiais metais situacija vargu ar pakis, netgi nepaisant investicijų. Vienas iš būdų sumažinti kainą — į dirbtinę mėsą pridėti augalinių baltymų.

Izraelio startuolis Steakholder Foods sukūrė nuosavą mėsos gaminimo laboratorinėmis sąlygomis būdą. Kompanija suderino jautienos kultivavimo technologijas ir 3D spausdinimą. O įdomiausia — kaina tokia pati, kaip ir įprastos mėsos.

hightech.plus