Degalų kainų palyginimas: kiek už benziną ir dyzeliną moka lietuviai, o kiek – kiti europiečiai? ()
Benzinas gruodžio pradžioje pigiausias buvo Vengrijoje – kainavo 1,225 euro už litrą, o daugiausiai teko mokėti Graikijos gyventojams – 1,957 euro, rodo Europos Komisijos apžvalga. Lietuvoje benzino vidutinė kaina gruodžio 5 dieną buvo 1,590 eur/l, o dyzelino – 1,749 eur/l.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Europos Komisija reguliariai atlieka bloko šalių degalų kainų apžvalgą. Remiantis ja, gruodžio 5 dieną litras 95 rūšies benzino Lietuvoje kainavo 1,590 euro. Pigiausiai tądien benzinas atsiėjo Vengrijoje – 1,225 euro už litrą.
Mažesnės nei Lietuvoje benzino kainos buvo ir Liuksemburge (1,537 euro), Maltoje (1,340 euro), Lenkijoje (1,389 euro), Rumunijoje (1,469 euro), Slovakijoje (1,577 euro), Slovėnijoje (1,473 euro).
Nors ES sankcijos Maskvai dėl rusiškos naftos embargo apima daugelį šalių, kai kurioms visgi numatyta išimtis, – į Vengriją, Slovakiją ir Čekiją rusiška nafta „Družba“ naftotiekiu galės tekėti iki pat 2023 m. pabaigos. Pigių degalinių tinklo „Alauša“ vadovas Algimantas Čaplinskas svarstė, kad tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl degalai Vengrijoje ar Slovakijoje pigesni nei kitur.
Pigiausias dyzelinas – Maltoje
Dyzelinas tądien Lietuvoje kainavo 1,749 euro už litrą, Vengrijoje – 1,457 euro, Liuksemburge – 1,671 euro.
Mažiausiai mokėjo Maltos gyventojai – 1,210 euro už litrą. Lenkijoje kaina siekė 1,638 euro, Rumunijoje – 1,716 euro, Slovakijoje – 1,718 euro, Slovėnijoje – 1,645 euro už litrą.
Kaimyninė Lenkija iki šių metų pabaigos degalams yra sumažinusi pridėtinės vertės mokestį (PVM) nuo 23 proc. iki 8 proc. Šalies vyriausybė norėjo sumažintą PVM tarifą taikyti ir kitais metais, tačiau tam kelią pastojo Europos Komisija.
Visgi, kaip matyti, kainų skirtumai tarp Lenkijos ir Lietuvos yra net tokie jau ir ženklūs. Kas tai galėjo lemti?
„PVM yra tik viena dedamoji visoje kainodaroje. Yra perdirbėjų marža, didmeninės prekybos maržos ir PVM dalis. Visus šiuos segmentus veikia rinkos jėgos, tad tokiame taškiniame momente pasakyti, kokia yra sumažėjusio atotrūkio priežastis, yra labai sudėtinga. Bet kalbant apie tokias populiariąsias lengvatas, rizika, kad efektas nepasieks galutinio vartotojo ir pakeliui nunyks PVM grandinėje, yra“, – nurodė I.Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, sakyti, jog PVM lengvatos nugulė Lenkijos verslininkų kišenėje, būtų pernelyg drąsu, tačiau apie tokią riziką Lietuvos ekonomistai įspėjo dar tada, kai Lenkija tik planavo žengti PVM lengvatų keliu.
„Įspėjome, kad tai neefektyvu, netaiklu, gali nugulti ne ten, kur reikia. Gali būti, kad taip vyksta, bet reikia gilesnės analizės, dėl kokių priežasčių kainų skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos sumažėjęs“, – sakė I.Genytė-Pikčienė.