Jau planuojamas antras jūros vėjo parkas Lietuvoje: skelbiamos griežtos sąlygos

Mano supratimu jūroje pagamins ~1,5 karto daugiau energijos ta pati jėgainė, nei pajūry, bet kainuos 2 kartus brangiau. Nes nutiesti kabelius ir pats stiebas su pamatu gaunasi perbrang8s. Plius dar trukdys laivybai, kam visa tai reikalinga?

Tam kad jėgainė kuo stabiliau dirbtų. Jeigu vėjas nepučia, reikia kažkokią kitą elektrinę kitą užkurti, kad padengti galios trūkumą, o jūroje vėjas kur kas rečiau nepučia. Čia lemiamas ne energijos kiekis, o gamybos stabilumas. O už tai reikia ir atrodo verta užmokėti.

Kokiai dar laivybai trukdys? Nestato vėjo jėgainių ant laivybos kelių. Kaip ir ant paukščių migracijos kelių. Ar galvoji, jie plaukia kur nori? Vėjo jėgainės jūroje gamins elektrą ir daugiau tada, kai gamyba krante gamyba kris, t.y. vidutinė parduodamos elektros kaina bus didesnė, nei ant kranto. Jūroje su logistika paprasčiau, todėl statomos didesnės galios vėjo jėgainės, mažiau derinimų, popierių, rizikų. Tad matematika nėra tokia paprasta. O šiaip dar iki dujų kainų šuolio jūroje vėjo jėgaines jau pradėjo statyti be subsidijų. Tai koks tada skirtumas vartotojui?

Vartotojui jokio skirtumo, bet pajūryje plaukioja laivai dideli ir maži, arti kranto ir toli nuo kranto, o per audras gali ir vienas kitas didelis oaivas atsitrenkylti į tokias jėgaines ir jas nuversti. Nukentėti gali ne tik technika bet ir žmonės. Nevienas didelis laivas jau buvo išmestas ant kranto į paplūdymius, ne Kliapėdiečiai turbūt nelabai ir žino tokius dalykus. Nežinau apie ką jūs kalbat, bet vėjo jėgainių parkai yra gana netoli nuo jūros ir vėjas čia gana stabiliai pučia, jūroj tik d8desnis galingumas, bet už tą pačią kainą pastačius du kartus tiek vėjo malūnų krante bus panašiai tiek ir net daugiau galios pastoviai. Jūs bent įsivaizduojat aptarnavimo kaštus ir remonto kaštus ir laiką kiek tai trunka ant kranto ir jūroj? Sugedusi tokia jėgainė, atneš diddelius nuostuolius ir nebus suremontuota ilgą laiką. Beto nuo didesnių apkrovų vandens ir druskos gedimai bus dažnesni ir rimtesni. Aš jau nekalbu apie paukščių skerdyklą, nes paukščių pilnas pajūris ir net ne migracijos metu. Yra ir kita jūros gyvunija kuriai nepatiks nenatūralus garsas ir vibracija, ypač žemo dažnio sklinda šimtais km garsas.

Bahuriux, ginčysiesi su atliktų matavimų duomenimis apie tai, kiek pučia vėjas jūroje ir krante? Ar gal ginčysiesi su faktiškai pagaminamu elektros kiekiu ant kranto ir jūroje? Kiek laivų susidūrimų su vėjo jėgainėmis pasaulyje buvo? Ant kranto gali traktorius atsitrenkti ir nuversti ant kokio greitkelio vėjo jėgainę. Nepastatysi du kartus daugiau už tą pačią sumą. Tik didesnis galingumas... Didesnis galingumas reiškia ir daugiau laiko dirbama, didesnis efektyvumas, nes kuo galingesnė, tuo aukštesnius sluoksnius pasiekia, kur vėjai stabilesni ir stipresni. Tai sakai žmonės, kurie valdo milijardinius fondus ir investuoja konkrečiai į vėjo jėgainių jūroje statybas neišmano ką daro ir tu žinai geriau? Ir kodėl rūpiniesi kitų pelnu, patys nesugebės? Paukščių skerdykla - nice... O kad į pastatų stiklus atsitrenkia daugiau paukščių - absoliučiai nerūpi. Apie nenatūralius garsus ir vibracijas, laivybos žala nepalyginamai didesnė, omeny ne kartais. O šiaip pastebima, kad būtent jei įrengiamas pamatas, o ne plaukiojanti vėjo jėgainė, ten fluoros ir faunos padaugėja, o ne sumažėja.

Apie gedimus remontus ir draudimo kainą neužsiminei, žodžiu esmę praleidai. Kas trukdo dideles jėgaines sausumoj statyti prie pat jūros? Tavo argumentas dėl pelno ir apsimokėjimo nelabai galiojantis prie tokių elektros biržos kainų, kokios yra dabar nes net ir benzininis generatorius kartais būna pigiau nei iš tinklo. Va jei biržoj būtu nuo neigiamos iki 2-3 ct, tada kitaip kalbėtum apie apsimokėjimą. Yra skirtumas kai paukštis atsitrenkia į stiklą ir kai ji perkerta pusiau mentė, pas mane kartais irgi trinkteli paukščiai į stiklą bet nei vieno negyvo dar nemačiau.

Gedimai, remontai ir draudimo kaina įeina į vėjo jėgainės eksploatacijos kaštus ir pelną. Dar kartą klausiu, ar tu manai, kad geriau išmanai šiuos kaštus, nei vėjo jėgainių savininkai ir operatoriai? Nu ir jei jie neišmano, tai tegul savo pinigus pragano. O dar greičiausiai susimokės ir Lietuvai į biudžetą už galimybę tenais statyti savo vėjo jėgaines. Sausumoje dideles vėjo jėgaines trukdo statyti eksponentiškai brangstanti logistika. Kol nesugalvos kaip vietoje pagaminti tokio aukščio bokštus, mentis ir kaip viską padaryti ribotame plote, kad nereikėtų 5 kaimyninių savininkų leidimo darbus vykdyti, tada gal ir krante galėsime 12 MW ir didesnės galios turbinas statyti. Krante niekada nebus toks vėjas, kaip jūroje. Rinkoje elektros kainą mūsų regione, ir didžiojoje dalyje ES formuoja dujos. Rinkos kaina aš turiu omeny ne dabartinę, o 2015-2021 m. buvusią kainą 35-52€/MWh rėžyje. Neigiamų kainų neliks, kai nebebus atominių, subsidijavimo, didelių anglimis ar dujomis kūrenamų elektrinių. Ir kodėl nori mažesnių elektros kainų, nei kad jos buvo per pastaruosius du dešimtmečius iš subsidijuojamų elektrinių? Omeny nori kad daug švaresnės elektrinės be subsidijų, gamintų elektrą pigiau, nei stipriai subsidijuojamos tiesiogiai ir netiesiogiai, gamino ankstesniais periodais. Jei būtume Lietuvoje pasidarę tai ką sakiau prieš 5 metus, dabar už elektrą mokėtume ~15ct/kWh (su visais tinklo mokesčiais) ir be subsidijų kurios nebūtų įtrauktos į tarifą. Kartais trinkteli paukštis ir neradai negyvo - surinko katės/varnos, net ežiukas neatsisako tokio laimikio. Klaipėdoje po sausio 1d. kažkuriais metais senamiestyje ar 500 paukščių surinko prisitrankiusių į pastatų langus. Tiesiog ištraukiamas argumentas iš kotneksto ir pateikiama, kad vėjo jėgainės čia kažkas ypač blogai. O kai palygini su kitkuo - nieko ypatingo. Mažiau miškų iškirskime ir paverskime žmogaus naudojama žeme, daugiau paukščiai turės kur gyventi, daugiau ir paukščių bus. JAV statistika apie paukščius, apie milijardas žūsta nuo langų, apie milijonas nuo vėjo turbinų. Vėjo turbinose turėtų pradėti diegti algoritmą, kuris stebi stambesnius paukščius ir jei gresia susidūrimas, akimirkai prilėtina mentį ir išvengia susidūrimo. Elektos nuostoliai dėl tokio algoritmo naudojimo nykstamai maži, kuriuos kompensuoja sumažėję mikro pažeidimai mentims, mažesnė trintis, daugiau pagamina elektros po to. Studijoje pastaba buvo, kad nepakankama tyrimo imtis daryti tvirtos išvados, bet greičiausiai net padidintų bendrą pagamintą elektros kiekį. Eksperimentuojama ir su spalvomis, garsais ir pan. kad paukščių kiekį sumažinti. Bet dar kartą, pastatų langai daug didesnė problema, nemačiau, kad kažką apie tai rašytum.

Skamba kaip marketinginis bullshit. Vejo jegainiu inercija yra labai, labai didele, tu negali taip lengvai paimti ir pakeisti ju greiti. Be to paukscio trajektorija gali bet kada pasikeisti, cia tau ne lektuvas kad visada tiesiai skris, o tai reiskia kad mentes greiti turetum keisti kai paukstis jau yra labai arti, o tai reiskia staigu stabdyma, kuris man neatrodo lengvai pasiekiamas ar isvis imanomas del perkrovu visoms dalims.

Na jie ten gali stagiai pakeisti menčių atakos kampą ir momentiškai nuimti apkrovą nuo generatoriaus tik nepilnai, kad nenulakstytu mentės nuo inercijos. Aerodinamiškai tai nėra didelė problema, pats vėjas ir sustabdys mentes dėl tam tikro atakos kampo, bet mechaninė apkrova ant menčių bus didelė dėl inercijos ir dėl fo kad jos yra persuktos žodžiu galai stabdys o vidurys suks į priekį, vidurį bandytu pristabdyti su generatoriu. Tas tikrai nėra gerai vėjo jėgainės ilgaamžiškumui.

Manau tas sustabdymas vistiek truktu kokias 3-5 sekundes. Isivaizduoju kompas apdoros sterioskopini vaizda, kaip Tesla FSD, pakaiciuos, kurio metu paukstis atsidurs ties mentemis ir is anksto prades letinti. Jei paukstis pakeicia krypti i palankia - stabdymas atsaukiamas. Tegu sau skaiciuoja CPU ir kameros - ju darbas, savikaina kainuoja centus. Softa tik reikia gera padaryt - kas nėra manau problema. Aišku, reiks ir valdikliu kazkokiu ar mechanizmu papildomu, kurie stabdys, keis.