Europa gali lengviau atsikvėpti dėl gamtinių dujų kainų. Investicijos į infrastruktūrą, saugyklų užpildymas, sumažėjęs vartojimas ir, galiausiai, šilti orai lemia, kad šių išteklių kaina biržoje krito iki mažiausio lygio per pusmetį – žemiau 100 eurų už megavatvalandę. Ekspertai sako, kad žemynui tikrai sekasi, tačiau perspėja, jog energetikos krizė dar nėra galutinai išspręsta.

„Europai pasisekė ir tą reikėtų pripažinti‟, – teigia ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Nyderlandų prekybos taške ateities sandoriai sausiui dabar nusistovėjo ties 92 eurais už MWh. Tai tebėra pastebimai daugiau nei prieš keletą metų, tačiau triskart pigiau nei rekordinis rugpjūtis, kai matyta beveik pustrečio šimto eurų kaina. O mažiau šimto eurų dujos kainavo birželį.

„Šių metų vasarą, jeigu kažkas būtų pasakę, kad metų pabaigoje būtent taip atrodys dujų rinka, kaip ji atrodo dabar, tai būtų galima vadinti visiška sėkmės istorija, kaip pavyko Europai susitvarkyti su šia krize‟, – sako „Swedbank‟ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Šilti orai

A. Izgorodino teigimu, vienas esminių veiksnių, kodėl krenta kainos – klimato sąlygos.

„Manau, kad esminės įtakos turėjo šilti orai, kadangi realiai nuo pat rudens pradžios Europos Sąjunga turėjo praktiškai vieną šaltą savaitę, kuri buvo šaltesnė nei vidurkis, tai yra praeita savaitė. Ką matėme ir Lietuvoje. Ir beje, praeitą savaitę dujų kainos atitinkamai, šiek tiek pakilo“, – sako pašnekovas.

Pasirengimas

N. Mačiulis sako, kad kainų mažėjimui buvo naudingi Europos Komisijos sprendimai.

„Sprendimai dėl kainų lubų, dėl to, kaip yra skaičiuojamos kainos, sprendimai dėl kolektyvinių derybų, kas reikštų, kad nebūtų konkurencijos tarp skirtingų Europos Sąjungos valstybių. Matome, kad nepaisant gana šalto gruodžio suskystintų gamtinių dujų pasiūla buvo pakankama‟, – teigia ekspertas.

A. Izgorodino teigimu, pasiruošimas žiemai išties pavyko.

„Europos Sąjunga, reikėtų pripažinti, pakankamai gerai pasiruošė dabartiniam šildymo sezonui – dujų saugyklos yra užpildytos, Vokietijoje užpildymas siekia apie 90 proc. Tai tikrai reikia pagirti Europos Sąjungą, Europos Komisiją už tai, kad nepaisant visų rizikų ir grėsmių, Bendrija labai greitai ir labai gerai pasiruošė šitam šildymo sezonui‟, – sako jis.

Paklausos sumažėjimas

„Trečias aspektas, tam tikra prasme įvyko natūrali dujų paklausos korekcija, nes Europos Sąjungoje iki šiol praktiškai stovi, neveikia arba labai riboja gamybą tos įmonės, kurios yra imlios energetikai‟, – argumentuoja A. Izgorodinas.

„Swedbank‟ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis anksčiau spalį yra atkreipęs dėmesį į netgi neigiamas dujų kainas, tačiau tuomet kalbėta apie vadinamas spotines, momentines kainas.

„Tai keli sandoriai buvo, kelios kotiruotės vienos dienos, vieną pusvalandį matėme, bet čia jos nieko nereiškia. Žiūrint vidutinę kainą iš tiesų, ji labai stabiliai, nuo vasaros pasiekto piko virš 300 eurų už megavatvalandę nukrito žemiau 100 eurų. Tai yra labai gera naujiena Europai, nes daugelis iš tiesų baiminosi, kad sausį, vasarį – šalčiausiais mėnesiais – gali gamtinių dujų kaina šokti į aukštumas ir netgi jų trūkti‟, – sako N. Mačiulis.

Anot jo, dabar, matant SGD srautus bei kiek lieka rezervų Europos saugyklose, aišku, kad dujų trūkumo scenarijaus pavyks išvengti: tiek dėl investicijų į infrastruktūrą, bet taip pat ir dėl to, kad daugelis įmonių šalyse sugebėjo sumažinti dujų vartojimą.

„Ir tie sprendimai, priimti valstybių lygmeniu: šiek tiek mažiau šildyti pastatus, kažkur taupyti elektros sąnaudas, mažiau apšviečiant gatves, įmonės taip pat dėl brangių dujų ieškojo būdų, kaip jų sutaupyti, – visa tai lėmė, kad ir paklausa labai smarkiai krito ir dėl to nesusidarė priverstinio dujų vartojimo mažinimo būtinybė‟, – aiškino N. Mačiulis.

Perspektyva

N. Mačiulio teigimu, krizė dar nėra visiškai įveikta, bet jis palyginti optimistiškai žvelgia į galimų vasaros kainų pikų pasikartojimo tikimybę.

„Tikrai negalime sakyti, kad jau visiškai išspręsta energijos krizė, bet tokių nevaldomų, nekontroliuojamų situacijų, kokias mes matėme šių metų vasarą, tokia tikimybė jau yra labai sumažėjusi‟, – sakė ekonomistas.

A. Izgorodinas mano, kad situacija gali kartotis.

„Perspektyva yra sudėtinga ir tai reikėtų pripažinti. Manau, kad mes dar artimiausius dvejus ar trejus metus matysime labai panašius dujų ir elektros kainų šuolius maždaug vasaros laikotarpiu, kai Europos Sąjunga kaip tik tuo metu pradės ruoštis naujam šildymo sezonui‟, – prognozuoja jis.

Komentarai ()