Arestovičius skelbia apie ypatingą Putino kelionę: „jei jis tai padarytų, karas baigtųsi iš karto“ ()
V. Putinas turi dar vieną rimtą priežastį atsisakyti kelionės į frontą, kuri gali jį palaužti psichologiškai. O. Arestovičius papasakojo, kodėl V. Putinas asmeniškai bijo apsilankyti Ukrainoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prezidentūros vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius įvardijo priežastį, kodėl Kremliaus vadovas V. Putinas atsisako lankytis kovos zonoje. Interviu žurnalistei Julijai Latyninai jis pažymėjo, kad diktatorius bijo matyti, kokiomis sąlygomis kovoja ir masiškai žūsta Rusijos okupacinės pajėgos. Tai psichologiškai palaužtų jį ir jo galimybes kariauti, teigia O. Arestovičius savo TELEGRAM kanale.
Jis pabrėžė, jog anksčiau, viešėdami Ukrainoje asmeniškai susidūrę su Rusijos invazijos baisumais, Vakarų lyderiai kardinaliai pakeitė požiūrį į karą, išgyvenę juos sukrėtusią emocinę patirtį. Po to smarkiai išaugo Vakarų parama Ukrainai. Štai ko V. Putinas bijo, nes, susidūręs su tokia emocine patirtimi ir sukrėtimu, jis nebegalės šaltakraujiškai pasiųsti į tikrą mirtį tūkstančių rusų.
„Pats V. Putinas laikosi atokiau nuo savo armijos mūšio lauko, bijodamas šios emocinės patirties, dėl kurios negalėtų išsiųsti rusų kareivių į skausmingą ir beprasmę mirtį", – pažymėjo jis ir pridūrė, kad tik nematydamas karo baisumų savo akimis, RF vadovas gali mesti paskutines savo kariuomenes skerdimui.
„Daugelis Vakarų lyderių, vos porą valandų praleidę mūšio laukuose prie Kyjivo, kardinaliai pakeitė savo valstybių politiką pagalbos Ukrainai atžvilgiu. Vokietija ilgą laiką neteikė šaliai karinės pagalbos, tačiau po Olafo Scholzo vizito į Irpinę jo pozicija staiga pasikeitė.
Rusijos kariuomenės vadovybė išpažįsta tą patį stilių, kuriuo vadovavosi SSRS kariniai vadovai Antrojo pasaulinio karo metais, kai milijonų karių žūtis buvo suvokiama tik kaip sausi statistikos skaičiai.
