KTU mokslininkai pasiūlė naują lokaliai progresyvaus skaitmeninių vaizdų glaudinimo idėją

Teko domėtis "OnLive" paslauga. Jos kūrėjai pristatymuose sako, kad jų sukurtas NAUJAS informacijos glaudinimo algoritmas suglaudina ir vėl išskleidžia vieną kadrą (nuotrauką ir garsą) per mažiau nei 1ms. Na jei tai bent kiek tiesa, tai manau jau pasiektas gan aukštas rezultatas

Gal ir tiesa : ). Dabar laukiam skeptiku nuomoniu : D

Pagaliau prof. dr. J. Valantinas sukūrė kažką praktiško ;] Sveikinu! (nieko pikto, seniai tikėjausi proveržio tarp daugybės crazy idėjų

J. Valantinas mano matematikos destytojas buvo skola turejau....

Man jis irgi matematiką dėstė, dar atsimenu žadėjo eiti iš universteto, nes sako taksistai ir tie daugiau už dėstytojus gauna

čia TAS Valantinas? oj buvo dėstytuvas. vienas iš labiausiai įsiminusių (gerąja prasme) per visą studijų laikotarpį

Jei ir jum pasakojo kaip Afrikoj universitete deste tai tas pats manau

Taip ir įsivaizduoju: insulto atveju pats atsidarai makaulę, su Nokia nufilmuoji visais rakursais, padedi į YouTubę ir siunti linką daktarėliui... Skaitei nors vieną paskutinių metų Valantino straipsnį? Niekad nepagalvojai, kad be tokių "propesorių" nebūtų nei nokijų, nei jūtūbų, nei fotošopų? Aišku, nepagalvojai. Kur gi tau pačiam debiliškiausiam, juk už tave jūtūbas sugalvoja.

šiandie buvo prezentacija, pats Valantinas rodė, apie visus šitus vaizdų glaudinimus, visi buvo mirė iš nuobodulio ...

slamstas cia cia viskai joks neprogresas o budas kaip taupyt elektra - ijungti sviesa tik tada kada reikia

Pabaigęs antrą kursą, suprasi, kad technologijos ir progresas - visai ne tai, kas tarp teliko ir maksimos. Gal kada sužinosi, kas per daiktas visokie DivX'ai - juk jie irgi tik varganas elektros taupymas.

nauja lokaliai progresyvaus skaitmeninių vaizdų glaudinimo idėja Ir kur cia ta ideja nauja? Pagalvokite kaip veikia Google earth? ar tik ne tas pats principas ?

Kazkaip ir as nematau cia progresyvumo. Nebent jie bando suzaist su anti aliasingu. Bet kam tai ? Paminetas 28,8 k kaip pazvyzdys, kai darbar otpikos ateina iki pat duru, nors nevisai jos butinos, uztenka kabelio. Vistiek tures is kazkokios duombazes skaityti. Bet klausimas kokia rezoliucija tos nuotraukos maks tures ? Beje, sakyciau isvis cia nieko nereikia koduoti is naujo, tiesiog jei as gydytojas, man tegu is pradziu atsiuncia sumazintu masteliu normalia nuotrauka ir tada as issirenku dali, o ne is aliasinto vaizdo kazka burti. Bet cia ir tai sito nereikia, mes tiesiog galime live ziureti tas nuotraukas is serverio, panaudodami H.264 kodeka ir ziureti nuotraukas full hd ar kaip patinka ir nereikes nieko riboti, kai kiekvienam gydytojui ta nuotrauka panaalizuot keliom ar 5 min ir poto galime laikyti ta nuotrauka kompo vaizduskes buferyje ir atlaisvint kitiem gydytojam gal ir susidarys per visa miesta kokie keli simtai, bet aisku visiems vienu metu nieko neprireiks. Suprasciau, kad cia naudojama butu perduoti per bevieli rysi, bet kai dabar internetas visur prieinamas tai nematau prasmes koduoti ir dviguba darba daryti taip apkraunant kompus, negu mes ta darytume tiesiogiai. Praktiskai visi jau suspaudimo metodai isdirbti su geru perdavimo kokybes santykiu, kuriam uztenka mazesnio pralaidumo. Taip kad mano nuomone, atrodo keista utopija pasivyti ir is naujo dvirati israsti. Nors gal butu idomu koki viena karta sudalyvauti tokioje paskaitoje, bet kad vilniuje randuosi

gali įžiūrėti savo pakaušį - tereikia išsididinti tą fragmentą. Serveriui nebereikia geresne kokybe dar kartą siųsti "žalios pievos" ar dar kažko - tik papildomas detales. Visi vienu metu žiūrintys į skirtingus Europos taškus, gautų tą pačią vieną nuotrauką, tik skirtingus papildomus bitus tai vietai, į kurią žiūri. Nuostabi idėja, ir būtent tam ir buvo sugalvoti waveletai. Laikas nustoti galvoti apie waveletų kaip JPEG/MPEG pakaitalo pritaikymą. Dabartiniam multicastų ir streaminimo pasaulyje JPEG/MPEG beviltiškai atgyvenę.

Arba siaurai del to kad nezinau (blush). Jo visiskai pamirsau interpoliacijas ir gal kiek blogai isivaizdavau pati principa. Cia tikriausiai panasiai kaip su torentais as tarkim turiu tas ir tas failo dalis, o tu kitas, ir taip norint gauti visa faila tu man atsiunti tas dalis kurias man reikia. Nors gal bergzdzias palyginimas, pasiziurejus i matematines formules Bet kaip suprantu tai baitai ar bitai niekur nedingsta, tik puse guli pas vartotoja, o reikiamus atsiuncia serveris, jei teisingai galvoju.

Taip, esi teisus. Klientas sako: turiu "preview, thumbnailą", būk, serveriuk, geras ir patikslink. Kaip suprantu, mokeisi apie De Haarą? Kaip suprantu, galėtum dėti prasmingą komentarą straipsniui apie Gallagerį? Kionig, laukiu techninio komentaro - veltui gadini savo reputaciją ir eikvoji laiką pykdamasis su troliais. Laukiu kokybinio įvertinimo Pioneer komunikacijos algoritmui - arba sąžiningai prisipažink, kad nežinai (tuomet išmokysiu), arba parodyk savo žinias.

Visko nezinau, o kai kur net su pasenusiomis ziniomis uzsikapstes. Labai daug as ten nesimokiau, tiesiog wiki paskaiciau kokiu principu atliekama, o pamates rimtesne matematika neriau i krumus Kokybinio ivertinimo pakolkas nesitikek, nes praktiskai esu anksciau tesidomejes kiek tai FFT pritaikomumu elektronikoje, kadangi yra idomiu projekteliu. Pvz kaip winamp'o dazniu juostas iskirt ir panasiai kaip garso analizatoriai. Bet kazkaip nieko panasaus neatkreipiau demesio i zodi "wavelet". Kuris idomiai isverstas i lietuviu kalba - bangele, nors ir is anglu kalbos ta pati reiskia, o kad tai yra apskritai algoritmai. Visgi cia rimta signalu teorija. Matriciniai isskirymo metodai, t.y baziniai vektoriai, kvantavimai, o kur dar visos moduliacijos, kanalu pralaidumu juostos, klaidu istaisymai, tiesiog velniskai rimta matematika. Pvz kazkuriam tai algoritme naudojami integravimas nuo plius minus begalybes, kuriuos mes dar tik per matieka glaudiome Zinok, tavo komentare kaip kartais kas kelintas sakinys ar zodis man tai yra naujiena t.y apie Pioneer algoritma, taip kad man yra dar kur tobulet kaip ir KTU mokslininkams, nors manau jei jie labai issipraus i mazo pralaidumo juosta tada neisvengiamai padides klaidu skaicius, kas tures sumazinti suspaudimo lygi kartais. Reiks pasieskot rimtesnes literaturos(wiki perdaug abstraktyvi, o kai man dar su anglu kalba pusiau einasi) ir pastudijuot, kad galeciau diskutuot su tokiu ekspertu kaip jumis Beje, idomu kada galime tiketis, kad visie sie kompresijos metodai pakeis dabartinius jpg ir mpg, ir ar fraktalinis metodas istums mp3 formata is rinkos.

Ai, Deja, ne viskas bus labai greita - rinkoje jau seniai egzistuoja visokie djVu ir panašūs formatai - bet kol jie atsiras kiekvieno mūsų kompe ar televizoriui, prireiks ne vienos revoliucijos. Patentai, rinkos gigantų nejudrumas - neužtenka vien pakvakusių "propesorių" tai įveikti. Dėl neišvengiamų klaidų ir Pioneer algoritmų - jį paminėjau ne be reikalo, nes ne per seniausiai čia buvo straipsnis apie Gallagerį ( http://www.technologijos.lt/diskusijos/ ... hp?t=10762 ). Žvilgtelk, ten yra mano ganėtinai abstraktus komentaras apie būdus priartėti prie Shannono ribos. Taip su minimaliais kontrolės duomenimis (begalinio srauto atveju - nykstamai mažais) ir su mažiausiu pakartotiniu siuntimu užtikrinamas duomenų perdavimas. Beje, angliškoje vikipedijoje šie algoritmai aprašyti pakankamai aiškiai ir tiksliai. Jei esi čiupinėjęs informacijos entropiją, zipavimą, hashus, 3DES - ten nėra nieko visiškai nesuvokiamo.