Ar egzistuoja šešėliniai laivynai rusiškai naftai išvežti, ar įvyks globalus kuro rinkos perdalinimas ir kokioms šalims sankcijos prieš Rusiją naudingos – pasakoja M. Krutichinas

Nuo vasario 5 dienos Europos sąjungoje veikia rusiškų naftos produktų embargo. Tuo pat metu įvestos ir jų kainų lubos: kaip ir naftos žaliavos eksporto atveju,vežėjai nebus apdraudžiami, jei kaina viršys nustatytą maksimumą: 100＄/t parduodamiems brangiau, nei naftos žaliava (dyzelis, aviacinis žibalas, benzinas ir t.t.) ir 45＄/t naftos produktams, parduodamiems pigiau, nei naftos žaliava (mazutas, kai kurie tepalai). Apie naujų sankcijų įtaką Rusijos ekonomikai ir pasaulinei naftos rinkai pakalbėjome su naftos ir dujų rinkos analitiku, informacinės konsultavimo agentūros RusEnergy partneriu Michailu Krutichinu.

— RF Energijos ministerijos duomenimis, į Vakarų šalis ėjo 89,5％ viso naftos produktų eksporto, o ~50％ viso eksporto teko būtent Europai. Tai yra, nemenka eksporto dalis. O bendrai, kiek svarbus Rusijos biudžetui ir kompanijoms naftos, jos produktų ir dujų eksportas?

— Klausimas ne toks paprastas, kaip gali pasirodyti. Reikalas tas, kad Rusijoje daug kompanijų labai stipriai priklausė nuo [naftos produktų] eksporto. Pavyzdžiui, Kirišo gamykla, „Kirišorgsintez“, kuri priklauso „Surgutneftegazui“, yra netoli Sankt Peterburgo ir iš ten, iš Primorsko, galima eksportuoti dideles partijas. Jis eksportuodavo 86％ viso pagaminto dyzelino. Kitos naftos perdirbimo gamyklos, kurios yra toliau nuo eksporto taškų — pavyzdžiui, Sibire, kokia nors Ačinsko, Angaros NPG, — jos daugiausia dirbo vidaus rinkai. Tačiau dabar, kai susiklostė tokia situacija, kai labai grubiais paskaičiavimais, rusiškų naftos produktų atsisakė šalys, kurios 2021 metais ėmė 57％, tuos 57％ dabar reikia kažkur dėti.

O dėti jų nėra kur, nes Kinija, Indija ir daugelis kitų šalių — naftos produktų eksportuotojos. Ir jos, pasinaudodamos tuo, kad Rusija privalo iš šios rinkos didele dalimi pasitraukti, pastaruoju metu padidino naftos produktų gamybą — būtent tų, kurių dabar reikia Europai, Vakarams, — ir ėmė tiekti ten gerokai daugiau, faktiškai pakeisdami rusiškus naftos produktus.

Be to, sankcijų autoriai paskelbė, kad iš rusiškos naftos padarytiems naftos produktams jokios sankcijos netaikomos, tai, yra, juos galima pardavinėti. Su kuo susidurs Rusijos naftos kompanijos? Jeigu jos nori savo NPG produktus eksportuoti, naftos žaliavos tiekėjai gauna signalą: viskas, daugiau perdirbti negalime, baigiame gamybą. Kai kurioms nedidelėms įmonėms gal netgi teks užsidaryti. O kur visą neperdirbtą naftą dėti? Kompanijos turi dvi išeitis: arba stabdyti gavybą, uždaryti gręžinius, juos konservuoti ar likviduoti — arba pasistengti parduoti daugiau naftos žaliavos. Tai yra, gavybos smarkiai nemažinti, o padidinti naftos žaliavos eksportą. Kompanijos eina ir vienu, ir kitu keliu. Dabar visos kompanijos turi parengusios gavybos mažinimo programą, ir karštligiško rinkų, kur galima būtų iškišti papildomus naftos žaliavos kiekius, programą.

Youtube sprogdinantis ir lietuvių puikiai vertinamas! Štai ką sugeba 5in1 robotas iš „Xiaomi“ ekosistemos (Video, „Roidmi EVA“) 5902 3 „ROIDMI EVA“ yra „Xiaomi“ ekosistemos kompanijos produktas, sulaukęs stulbinamo dėmesio ir sėkmės. Ir dabar šis neregėtų galimybių įrenginys už specialią kainą. Išsamiau

Todėl čia vaizdas truputį sudėtingesnis. Kai ekspertai skaičiavo, kad iš apyvartos dings 57％ naftos produktų, aritmetika buvo paprasta: minus 51％ naftos žaliavos ir dar minus 57％ naftos produktų — naftos gavyba turėjo sumažėti, ir labai smarkiai. Buvo prognozių (ne mūsų), kad gavyba turi susitraukti 56％. Tačiau paskui pasirodė rusiškos naftos kainos lubų schema, kad rinkoje nekiltų pasiutęs deficitas ir aukštos kainos, ir dalį naftos su dideliausiomis nuolaidomis iškišti pavyko. Ir toliau matome, kad toks sankcijų derinys: embargo ir kainų lubų — gerai veikia. Ir kai RF vyriausybė publikavo sausio biudžeto duomenis, ko netgi nesitikėjau…

— Taip, Finansų ministerija publikavo duomenis apie rekordinį biudžeto deficitą.

— Nes, nepaisant to, kad kai kurias naftos žaliavos rinkas pakeisti pavyko, ji parduodama pigiau. Ir efektas praktiškai tiksliai toks, kokį prognozavome. O prognozavome, kad Rusijos federalinis biudžetas sumažės trečdaliu. Toks grubus vertinimas buvo. Jos sausį ir sumažėjo 35,1％ — tai yra, faktiškai, trečdaliu. Pamatėme, kad pajamos iš naftos bendrai sumažėjo daugiau, nei 46％, beveik pusiau. Tai yra, naftos gavyba sumažėjo ne tiek, kiek sumažėjo pajamos iš naftos į federalinį biudžetą. Rezultatas akivaizdus.

— Ar galima dabar prognozuoti, kaip Rusijos biudžeto pajamos kis toliau, po naftos produktų embargo ir kainų lubų įvedimo? Jos ir toliau kris, sparčiau ar lėčiau, ar gal kritimas sulėtės dėl didelio naftos žaliavos kiekio pardavimo vietoje naftos produktų?

— Dar anksti kalbėti, nuo vasario 5-osios, kai pradėjo veikti rusiškų naftos produktų embargas, praėjo dar tik kelios dienos. Dalis naftos produktų kažkur tikriausiai visgi prasisunks, tačiau tik dalis. Kol kas nežinia, kokia naftos dalis, užuot patekusi į rusiškas NPG, bus eksportuojama. Ganėtinai pagrįsta prielaida, kad visos tos naftos nukreipti nepavyks: yra logistikos apribojimai, nepakanka pajėgumų šią naftą pakrauti ir pervežti.

Rinkos tiek naftos, galbūt tiesiog jau ir nepaims: pasaulis persisotinęs pernelyg pigia rusiška nafta. O atiduoti naftą visai už grašius — kai kurių Rusijos naftos kompanijų gavybos savikaina labai aukšta.

Pavyzdžiui, „Rosneft“ savikaina nelabai aukšta: kai kas sako, 15 dolerių, kai kas, kad ir 5 doleriai. Sečinas kažkada sakė, kad jo barelio savikaina 2,5 dolerio už barelį. O, tarkime, „Lukoil“ naftos savikaina didesnė, nei 40 dolerių: jos ir atsargos senos, smarkiai išsekusios, ir daug naftos yra sunkia išgaunama.

— Ir, kaip suprantu, „Lukoil“ eksportuoja daug naftos produktų.

— Taip, daug naftos produktų, tarp kurių ir tiekti užsienio rinkoms. Todėl dar reikia luktelėti, pažiūrėti, kaip elgsis atšaka ir kiek rusiškos naftos dar sugebės praryti pasaulis.

Tačiau čia yra dar viena įdomi ypatybė. Gan atidžiai seku publikacijas naftos ir dujų pramonės analitikų ir ekspertų, besistengiančių rasti nors kokią Rusijos valdžios veiksmų teigiamą pusę ir įrodyti, kad Vakarai klysta, kad sankcijos Vakarams kenkia, o Rusiją šios sankcijos nelabai užkliudė.

— Taip, štai The Telegraph parašė, kad Europa nelaimės prieš Rusiją dyzelio karo, nes Europa įjunko į rusiškus naftos produktus, o JAV dabar jų pakeisti negali. Ir kad trys Artimųjų Rytų NPG, kurios dabar lyg ir stengiasi padidinti perdirbimą, rusiškų naftos produktų tiekimo kompensuoti negali.

— Yra tokių, tačiau yra ir priešingų publikacijų, kuriose rašoma, kad Indija smarkiai padidino naftos produktų gamybą, Kinijoje, Korėjoje ir bendrai Pietryčių Azijoje, yra neišnaudotų galingumų, kurie gali pateikti gerokai daugiau naftos produktų. Taip, transportavimas į Europą bus tolimesnis, gali išaugti kaina — iš Rusijos dyzeliną ir benziną buvo ariau. Tačiau jokio naftos produktų deficito [dėl embargo] nematau. O svarbiausia — tiriame ne naftos ir naftos produktų, o pinigų judėjimą. O pinigų kariauti Rusijai lieka vis mažiau ir mažiau: štai, biudžeto pajamos džiūsta prognozuotu tempu.

Todėl labai įdomu sekti dvi kryptis, kuriomis stengiamasi sudaryti kažkokį kitą vaizdą. Pirma: atsirado tvirtinimų, kad Indija perka rusišką naftą ne po 42–48 dolerius, o ir po 37 dolerius už barelį. Štai vienoje publikacijoje buvo teigiama, kad Indija perka už 90 dolerių — didesnę, nei rinkos kainą. O kitoje publikacijoje, gan šviežioje, sakoma, kad, remiantis indų šaltiniu, kad jie už rusišką naftą Urals moka tiek pat, kiek už Brent. Kaip tai? Dar iki visų krizių, visų įvykių, rusiška Urals nafta buvo vertinama pigiau nei Brent ne todėl, kad ji rusiška, o dėl kokybės: jos kitas tankis, kitoks sieros kiekis, tai yra, perdirbimas visai kitoks turi būti. O ia staiga atsirado kažkokie pirkėjai, kurie pasirengę už ją kažkodėl permokėti? Nors Rusija siūlo praktiškai už dyką?

Tokia pirmoji kryptis. O antra: legenda apie šešėlinį senų tanklaivių, gabenančių rusišką naftą, laivyną. Kai kas sako, kad nupirkti du tanklaiviai, kai kas — yra jau 600 tanklaivių, kad iš Irano kažkokius tanklaivius pervilojo. Ir štai tie tanklaiviai gabena rusiškos naftos kontrabandą. O kokia prasmė? Negi tie šešėliniai, nežinia kam priklausantys tanklaiviai gabena brangiau nei 60 dolerių už barelį kainuojančią rusišką naftą? Tačiau tokios naftos pirkėjų nėra. O jeigu gabena pigiau, tai kodėl nesinaudoti įprastų tanklaivių paslaugomis — visiškai teisėtai. Nes tai leidžiama: prašau, vežkite, jeigu ji pigiau, nei 60 dolerių parduodama. Kam jums tas vaiduokliškas laivynas, kažkokia dangiškoji armada?

Dar sako: o, Putinas laimėjo, dabar jis iš slaptų tanklaivių laimės tai, kad jų frachtas labai brangus. Girdi, už tos naftos gabenimą ima 50％ brangiau, ir šie pinigai iki eis į Rusijos biudžetą.

Tai yra, egzistuoja kažin kokios kompanijos, priklausančios kažkokiems nežinomiems machninatoriams — ir štai tie machinatoriai į Rusijos biudžetą perves pinigus? Man kyla įtarimas, kad Rusijos biudžetui iš šių šešėlinių pinigų nieko nenubyrės.

— Tai yra, manote, kad jokio šešėlinio laivyno, gabenančio rusiškos naftos kontrabandą, neegzistuoja?

— Jis egzistuoja, pavyzdžiui, Irano naftai, Venesuelos naftai, kuri visiškai uždrausta. Štai ją galima bet kokia kaina kur nors išvežti. O rusišką naftą, jei ji pigesnė už nustatytas lubas, gabenti galima kur nori — vadinasi, įsigyti kokius nors šešėlinius tanklaivius nėra prasmės.

— Tai iš tiesų, sankcijos įvestos labai protingai: jomis rusiška nafta nepatraukiama į šešėlį, tačiau priverčiama parduoti su nuolaida?

— Taip. Toks, faktiškai, rezultatas — kiek gaus Rusijos biudžetas. O šiame biudžete tokia padėtis, kad daug kam pakėlė mokesčius, pradėjo išparduoti Nacionalinės gerovės fondą, ėmė išparduoti juanius, nors tai ir nenaudinga. Netgi auksą jau pradėjo pardavinėti. Pasigirdo nuogąstavimai, kad NGF tokiais tempais išseks jau gegužę. Ir kai biudžeto išlaidos išaugo beveik 60％, finansuojate karą, o štai pajamos biudžeto nusmuko per pusę, tai yra, pravalgote viską, kas tik įmanoma — porinate apie kvailus indus, kurie jums permoka, apie šešėlinius tanklaivius ir dar apie kažką?

— Galbūt visos kalbos apie šešėlinius tanklaivius ir slaptus sandėrius už didesnę nei rinkos kainą, susijusios būtent su tuo, kad valstybė labai nori kai nors padidinti naftos eksporto pajamas? Aš čia apie pasirodžiusias žinias, kad, norima naftos kompanijų mokesčius pririšti ne prie faktinės, pavyzdžiui, sandorių Indijos uostuose kainos, o prie Brent kainos. Tai yra, faktiškai padidinti naftininkų mokesčius. Galbūt visomis šiomis kalbos paprasčiausiai siekiama priversti kompanijas mokėti daugiau mokesčių?

— Žinoma! Tai yra, kompanija parduoda naftą, tarkime, po 48 dolerius, o jai sakoma: žinai, o Brent dabar po 87 dolerius ir privalai mokėti tiek, lyg būtum pardavusi po 87. Toks yra vienas iš pasiūlymų, nors dar nepatvirtintas. Buvo ir kitokių pasiūlymų: pavyzdžiui, jūsų naftos kainą muitinėje skaičiuokime ne FOB (Free On Board) kaina, tai yra pakrovimo uoste, už kurią nafta pakraunama į tanklaivį), o CIF (Cost, Insurance, and Freight) — tai yra kaina paskirties uoste, po visų pervežimų, po frachto, po visų visų išlaidų. Pasirodė nauji rusiškos naftos kainos indeksai, kurie absoliučiai neįtikimi. Neva, skaičiuokime atskirai vidutinę rusiškos naftos kainą, už kurią Indija ją perka. Ir štai, viena agentūra sako: taip, indai klientui suteikia 18 dolerių už barelį nuolaidą. Na, kokie 18 dolerių už barelį, kai matome, kad nuolaida ten 30％! Tai vėl kažkokie vaiduokliški, fantominiai skaičiai išdygsta, kurie maskuoja realų sankcijų veikimo vaizdą — embargo ir visų kitų mechanizmų.

— Grįžtame prie naftos produktų. Kalbėjote apie logistikos sunkumus, o aš mačiau pranešimą, kad naftos produktų gabenimas tanklaiviais — sunkesnis, nes tokių tanklaivių mažiau. Ar tai tiesa?

— Taip, naftos su naftos produktais įprastai nemaišo, nors kai kuriuos pigius naftos produktus, tarkime, mazutą, galima gabenti tais pačiais tanklaiviais, kuriais gabenama naftos žaliava. Kadangi ir nafta būna skirtingų rūšių pagal savo sudėtį, pagal tankį, pagal sieros kiekį. Kai kurios mazuto rūšys, žieminio ir vasarinio, gali būti ramia gabenamos tais pačiais tanklaiviais. Tačiau dyzelinui, automobilių benzinui ir netgi žibalui, aviaciniam kurui, būtini kitokie rezervuarai ir tanklaiviai, specialiai skirti naftos produktams gabenti.

— Kalbamės, po embargo įvedimo praėjus porai dienų, ir šiandien pasaulinės naftos, dujų ir naftos produktų kainos auga. Kaip manote, pasaulinių kainų dinamika bus žemyn ar aukštyn? Nes dabar gi daug didėjimą lemiančių faktorių: ir Kinija atsiveria, ir štai šie naftos produktų pervežimo sunkumai, ir bendras naftos produktų rinkos pertvarkymas.

— Ne, čia nespėliosiu nieko, nes ir su ta pačia Kinija įtaka lig šiol neaišku. Vienintelis aiškus dalykas — [dabartinės] OPEC politikos tąsa. Štai, kaip turi formulę, pagal kurią skaičiuoja savo kvotas, taip jos ir laikosi. Taip, tų kvotų neišnaudoja, tačiau, kaip bebūtų, šios formulės laikosi ir yra savotiška rinkos stabilumo atrama. Tačiau siurprizų gali būti labai ir labai daug, todėl čia negaliu nieko prognozuoti. Viena aišku: kad rusiškos naftos eksporto padėtis, jos vaidmuo rinkoje, globalių naftos kainų niekaip neveikia. Neveikė ji ir anksčiau, nes Rusija dėl daugelio visiškai objektyvių priežasčių savo naftos gavybos didinti ar mažinti lanksčiai negali. Tad, į Rusijos įtaką rinkai galima neatsižvelgti.

— Rusiškos naftos embargo visų pirma naudingas JAV, kurios jau 2022 metais tapo naftos ir naftos produktų eksporto lydere, laimėjo Indija ir Kinija, kurios pigiai perka rusišką naftą ir parduoda naftos produktus iš rusiškos naftos, gaudamos gerą pelną. Dėl rusiškų dujų embargo laimėjo rekordiškai dujų eksportą padidinusi Norvegija, ir vėlgi JAV, galiausiai patekusios į Europos rinką su savo suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD), apie ką kadaise dar Donaldas Trumpas svajojo. Štai dabar, įvedus rusiškų naftos produktų embargą ir kainos lubas, kas bus didžiausi beneficiarai?

— Šiaip tokie svarstymai man nepatinka. Kai sakome „laimėjo JAV“ — tai ką, JAV kaip valstybė buvo priversta mažinti naftos gavybą ir ir suskystintų dujų gamtinių gamybą? Niekas gi jų nestabdė, tai sprendžia JAV kompanijos, ne Baltieji rūmai, ne Valstybės departamentas, ne Kongresas.

— Taip, žinoma, tų šalių kompanijas turėjau omenyje.

— Juk jos kiek norėjo išgauti, tiek ir išgauna. Štai, planavo konkreti kompanija didinti gavybą — ji ir padidino, kai kurios planavo sumažinti — sumažino investicijas ir pristabdė gavybą, pavyzdžiui, skalūninėse radimvietėse. Ta pati Norvegija, kai kalbame, kad ji smarkiai padidino dujų gavybą — gavybos padidinti negali. Tiesiog, kai Europai itin reikėjo dujų, ji šias dujas, kurios įprastai pumpuojamos atgal po žeme, taip didinant naftos gavybą, — jie irgi nukreipė į Europą, nes iš kur nors gauti papildomų dujų nebuvo galima. Ir Norvegija toliau vykdo anksčiau sudarytus planus, siūlo naujų sklypų licencijas. Tačiau štai taip imti ir staigiai padidinti dujų gavybą ir iš to pasipelnyti — to nėra, Norvegijoje dirbančios kompanijos turi savo užduočių.

Ir nepasakyčiau, kad kokia nors valstybė labai stipriai iš to laimėjo.

Taip, štai Indijos kompanijos, galinčios pigiai pirkti rusišką naftą, smarkiai išlošė. Atvejai Kinijoje, kai rusišką naftą pirkdavo pigiai, paskui perkraudavo į didelius okeaninius tanklaivius, paskui kažkur dar vežė, realizuodavo kita kaina — buvo. Tačiau jų buvo vienetai, nes Kinija rusiškos naftos pirkimą padidino labai nežymiai. Štai anksčiau rekordinis metų kiekis buvo 83 mln. tonų, o pernai buvo 86 mln. tonų. Tai galima vadinti radikaliu naftos pirkimo padidėjimu? Ne, visa tai kvailystės, kai pasakojama, kad Kinija taip smarkiai pasipelnė. Tad, reikia visus tuos atvejus nagrinėti atskirai. Ir iš viso to kas nors pasipelnytų, jei kas nors iš tiesų būtų smarkiai pasikeitę.

Štai, buvo svarstymų, kad Saudo Arabija, susitarusi su JAV, gali staigiai padidinti naftos gavybą, numušti kainas ir išginti iš rinkos tuos, kieno gavybos kaštai pernelyg dideli, o paskui viską sugrąžinti, stabilizuoti ankstesnį lygį ir būti „kalno karaliumi“. Tačiau ne, ji taip nesielgia, visiškai sąmoningai stengiasi rinką stabilizuoti, o ne tokius fokusus išdarinėti. Tad, nacionaliniu lygiu laimėjusių nėra. O štai, kad pralaimėjo Rusija, jos biudžetas — tai visiškai aišku.

— Tuomet klausimą suformuluosiu kiek kitaip. Ar matote, kad dabar vyksta naftos ir dujų rinkos perdalinimas? Ir kam čia galbūt atitenka dideli kąsniai?

— Ne. Suprantate, jei gerai pameni, dar 2018–19 metais RF Energetikos ministerija, bei Gamtos išteklių ir ekologijos ministerija įspėjo, kad rusiškų naftos atsargų kokybė prastėja, vis daugiau sunkiai išgaunamos naftos. Ir iki 2040-tų, netgi iki 2035-tų metų prarasime 40％ gavybos, nes lieka jau nerentabilios atsargos. Rentabilių, aptiktų, įrodytų naftos išteklių teliko 30％. O dabar vis tai tiesiog spartėja. Štai ir viskas. Tai yra jau seniai numatyto proceso spartėjimas. Ir pasaulis puikiai supranta, kas tai yra Rusija: kad ji šiaip jau, vis viena neteks savo, kaip naftos eksportuotojo vaidmens. Vėliau Rusijos naftos bus lygiai tiek, kiek jai reikia užtikrinti vidaus poreikius, o į eksportą dėti viltis ypatingai neverta.

republic.ru