Įveikta paskutinė kliūtis: Europos Parlamentas nusprendė nuo kada bus draudžiama prekiauti benzininiais ir dyzeliniais automobiliais

O akumai ant medziu auga ?

Vazonuose!

Kaip visa tai primityvu ir žema....

tai dar hibridai lieka?

Per 8 metus, labai norint, galėtų išvystyti gamybą tiek akumuliatorių, kiek reikia pakeisti 100% pagaminamų automobilių. O čia net 12 metų. Aiškus signalas visiems baigti žaisti ir bandyti nustumti į vėlesnį etapą. Ir dar klausimas ar ne per vėlus sprendimas gelbėti ES autopramonę, nes jau stipriai atsilieka net nuo kinų. Techniškai viskas, kas degins bet kokį iškastinį kurą ir turi ratus - bus draudžiama. Tai nebent hibridai bus sukurti deginti sintetinį kurą, tik tada bus juos galima pardavinėti. Yra jau sintetinis dyzelinas pirkti 3€/l, tai 100km tik kokie 18-20€, jei efektyvus. Primityvu ir žema yra deginti iškastinį kurą ir teršti aplinką, kai technologijas turime tą taršą sumažinti 90% ir neužilgo sumažinti galėsime ir kokiais 98%. Bet kažkam yra erudicijos, kompleksijos ir kultūros aukštumos šikti visur ir būti šūdais išsitepus.

90-98% gausi tik atradus naują elektros gavybos būdą arba perėjus (grįžus) prie atominių elektrinių.

90-98% taršą iš kelių transporto, ne apskritai visos antropogeninės veiklos. Ir kalbant apie taršą, oro tarša, tai azoto, sieros junginiai ir t.t., ne CO2 ar kitos šiltnamio dujos, kurios tiesioginės žalos sveikatai nedaro. Elektros ir šilumos gamyboje nepasibaigė pokytis. Naudojama daug iškastinio kuro, kurį palyginus su istoriniais mix'o kitimo pokyčiais, dabar greitai keičia AEI. Kai pasibaigs, neliks nei CO2 išmetimų beveik, o oro tarša, kuri ir taip yra dešimtimis kartų per pagamintą energiją mažesnė nei automobilių ne tik dėl didesnio efekyvumo išgaunant energiją, bet ir dėl stovinčių filtrų kaminuose ir elementariai išmetimo į didesnį aukštį, kur teršalai susijungia ar vėliau nusodinami drėgmės nepadarant tokios žalos žmonių sveikatai.

Tamsta prieš daug metų yra sakęs, kad iki 2020 tai čia jau pz**, visi EV važinėsim, bet kiek seku postus, net ir pats tokio nėra įsigijęs, o papezėt tai pirmas, kaip viskas bus pasiekta ir kaip čia viskas įvyks pagal vadovėlį. Be elektromobilių dar yra ir visa infrastruktūra kurią reikia plėsti ir modernizuoti ir čia ne tik LT. Ir kai sakau infrastruktūra tai kalbu ne tik apie krovimo stoteles bet ir gamybą bei tiekimą iki jų. Aišku tuoj immortal šaus vėl kokią vadovėlinę optimistišką prognozę kaip čia viskas bus gerai.

Absoliučiia nesutinku - tai yra tas pats recyclingas, tik medžiaga iš senesnio periodo nei tiesiog šiukšlyno.

Iki 2020 metų sakiau susilyginti turėtų EV ir VDV savikaina. Jinai daugmaž ir susilygino vidutinei klasei ir aukštos klasės automobiliui. Ekonominės klasės dar ne, nes šiek tiek neįvertinau vieno dalyko - kad EV paklausa taip stipriai šoktels. Na ir dar niekas negalėjo nuspėti, kad lustų deficitas toks bus. Pats neturiu elektromobilio, nes per metus mes kaip šeima nuvažiuojame ~8000 km. Tad man aktualiau buvo investuoti į namą, kurio visos energijos sąnaudos yra apie 14000 kWh (šiluma ir elektra), saulės elektrinę, ir dabar bus turbūt neužilgo šilumos siurblys. Energijos sąnaudos nepakis, tik elektros sąnaudos sumažės iki 7000 kWh ir grubiai 500 litrų benzino per metus. Net iš taršos pusės žiūrint, kol yra deficitas elektromobilių, tikslingiau užleisti vidutiniam žmogui anksčiau nusipirkti, nes vidurkis ES automobilio nuvažiuojamo atstumo yra 14000-16000 km, t.y. beveik 2x daugiau, nei aš nuvažiuoju. Plėsti infrastruktūros elektromobiliams reikės iš esmės prie magistralinių kelių. Miestuose, tik atskiruose mazguose, modernizuojant elektros tiekimą namų ūkiams, nes ateityje greičiausiai neliks ir dujų tiekimo namų ūkiams, tad 2kW elektros įvado butui neužteks bet kokiu atveju. Elektros gamybos reikia apie 30% kelių transportui, kiek dabar iš viso sunaudojame elektros. Tiek atrišus rankas, per 2 metus pastatytų elektros gamybos pajėgumų. Visam transportui dar 10% jei gryna elektra, arba tas pats 30%, jei vandenilis ar jo formos. Natūraliai elektros vartojimas auga 3-4% (JAV šimtmečio vidurkis). Ir čia ne vadovėlinė, o strateginiuose dokumentuose esančios išvados. Jo, o durniaus pakasimas po žeme (gyvo) yra kompostavimas.

Tai nėra recyclingas, nes iškastinio kuro anglis yra seniai pašalinta iš anglies ciklo, palaidota ir jokios įtakos nedarė daug daug milijonų metų. Kai iškastinis kuras sudeginamas, jo anglis CO₂ pavidalu grąžinama į anglies ciklą ir daro įtaką.

A nuorodas galima į šaltinius ar vatnikinis "susirask pats, nerandu dabar"?

Į ką tau nuorodos reikia? Kiek kWh sunaudoju savo name, ar kiek degalų per metus sunaudoju? Apie elektros tinklą nėra dar studijos, ESO svarsto tokią pradėti, tiksliau, siūliau pakurti įrankį tam. Bet skaičiai paprasti, kur nėra gaminančių vartotojų, ten vidutinis tinklo išnaudojimas nesiekia 4-5%. T.y. jei krauni tada kada nenaudojama kitkam elektros, tai 20 kartų didinti elektros suvartojimą gali. Tada dar apšvietimo sistemos elektros galia dabar net įjungus apšvietimą neišnaudojama net 10%. Šie tinklai jungsis. Vėlgi, nėra jokių atliktų oficialių studijų. Tai yra įmonėje kurioje dirbu surinkti duomenys tiek iš ESO, apšvietimo sistemų, elektromobilių krovimo stotelių diegėjų, na ir bendrinių atliktų studijų užsienyje apie mikrotinklus, kaupimo sistemas. O kur yra gaminantys vartotojai, jie išnaudoja vidutiniškai iki 12% tinklo galios, tai elektros lieka pakankamai. Jei apie tai, kiek reikės elektros keleiviniam transportui, oficialaus skaičiaus nėra išleista, vėlgi, skaičiavimai paprasti. Lietuvos energijos ir kuro balanse skelbiamas energijos suvartojimas transportui. Berods 24 TWh. Čia apima tiek lėktuvus, laivus, kelius. Kadangi elektrinis transportas efektyvesnis bent 4 kartus, tai gaunasi 6 TWh elektros energijos VISAM transportui, t.y. max 50% ko dabar sunaudojame VISAM transportui. Yra kitas būdas, pasižiūrėti statistikos departamente, kiek litrų degalų parduota kolonėlėse, tą skaičių padauginus iš 10 ir padalinus iš 4 gausi grubiai 4 TWh visam kelių transportui, kas yra 30%. Gali dar kitaip skaičiuoti, paimti Lietuvoje registruotų automobilių skaičių regitroje, padauginti iš 7 litrų/100km, padauginti iš 12k km, padauginti iš 10kWh/l ir padalinti iš 4 - gausi panašų skaičių į prieš tai skaičiavime. Arba gali nepatingėti ir paieškoti kitose šalyse kiek planuojama, kad reikės elektros kelių transporto elektrifikavimui. Pastarosiose dažniausiai procentas gausis panašus, nors automobilių ir santykinai mažiau pas juos, bet čia dėl skirtingo elektros vartojimo tarp sektorių pasiskirstymo. Vėlgi, niekur nerasi, kad elektros kelių transportui reiktų tiek, kiek dabar suvartojama apskritai elektros.

Strateginių dokumentų šaltinio nuorodos kur apie tai rašo.

HDi, dar nesumokėjo man ar tokiam kaip man, kad tai pataptų oficialiu dokumentu Lietuvoje, todėl teks paskaičiuoti. Paskaičiavimo būdus tau pateikiau. Su informacijos šaltiniais. Ar į statistikos departamentą reikia nuorodų, ar regitrą?

Žmonės, nėra jokios Lietuvos energetikos strategijos. Yra oficialus leptelėjimas kad Lietuvos energetika 2050m turi būti 100 procentų atsinaujinanti. O realizacijos, plano ar modeliavimo kaip prie to eiti nėra.Todėl ir vyksta kvailiausi ginčai ar 2GW ar 4GW saulės elektrinių statyti. Užuot apskaičiavus ir argumentuotai nusprendus ką daryti. Apskaičiavimams vadovybė paprasčiausiai per kvaila, nepamirškime kad energetikos ministerijoje nėra nei vieno energetiko. Aišku reikėtų pridurti kad dauguma immortal išsakytų samprotavimų teisingi.

100% AEI - yra tikslas, ne strategija. Nauja Lietuvos energetikos strategija yra rengiama ir turėtų būti šių metų pabaigoje, ar kitų metų pradžioje. Gytis13, kas pagal tave yra energetikas? Inžinierius? Inžinieriaus nereikia priimti tokiems sprendimams. Inžinierius turi tik pasiūlyti juos. Tam yra LEI, ENA. Kad ministerijoje trūksta kvalifikacijos, tai tikrai. Kodėl trūksta? Nes kai kviečiasi dirbti ir paklausus apie algą, tas kuris kviečiasi pradeda raudonuoti. Pasiekti 100% AEI namų ūkių ir paslaugų sektoriuose galima ir nėra labai sudėtinga. Sudėtinga yra pramonėje pasiekti, ir komplikacijos realiai atsiranda tik dėl kelių įmonių. O ginčai dėl lubų yra bet kokiu atveju kvaili, nes tai klausimas yra inžinerinis, kuris negali būti nustatytas šalies mastu ir dar įstatymu, nes tos lubos kinta, priklausomai nuo curtailment rate, vartojimo lansktumo, energijos gamybos vietos įrengimo, akumuliatorių kiekio tinkle ir tinklo investicijų. Elementariai, 2 GW riba saulės elementams nereiškia, kad bet kurioje vietoje iš likusių 2 GW galima įrengti saulės elementus, pvz. Achema visgi paskelbia jei kad iki 2030 metų tampa 100% AEI ir prie savo gamyklos statosi kokius 3 GW vėjo jėgainių ir 3 GW saulės elektrinių savo reikmėms ir į tinklą atiduos nebenet perteklių, jei bus pelninga. Tai tinklo galimybių integruoti saulės ar vėjo realiai niekaip nepaveikia, nes viską suvartos pati Achema. Vietoje. Ar pvz. prie magistralių krovimo stotelių aikštelės bus po 100+ vietų, su kiekvieno krovimo taško galia turbūt eis iki 0,5 MW ir reikės nuo 50 MW galios. Kas realiai nėra kažkas baisaus, kai kyla hibridiniai parkai po 200 MW, kurie galėtų momentiškai paduoti iki kokių 400 MW galios pikų metu.