Rusija ruošia triuškinančio masto „oro puolimą“ – kaupia šimtus karo lėktuvų: ar jie gali pakartoti Kyjivo šturmą? ()
Rusai „ant popieriaus“ turi didelę oro galią, bet iš tikrųjų nesugeba jos efektyviai panaudoti savo tikslams pasiekti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Įvairios žiniasklaidos priemonės pranešė, kad Rusijos okupantai, matyt, rengia plataus masto „oro puolimą“ plataus masto invazijos metinių išvakarėse. Negana to, situaciją „kaitina“ duomenys, kad šiuo metu rusai savo aerodromuose turi apie 750 lėktuvų – lygiai tiek pat, kiek ir 2022-ųjų vasario 24-osios išvakarėse.
Dėl šios priežasties visuomenėje jau tvyro įtemptos nuotaikos, todėl, pavyzdžiui, Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybė paskelbė patikinimą, kad šimtų rusų karo lėktuvų reidas Kyjive nebegalimas. Bet jei prisiminsite, kaip rusai pradėjo savo „oro puolimą“ pirmąją pilno masto invazijos dieną ir kodėl jiems nepavyko, viskas stos į savo vietas.
Tam galime pasitelkti Karališkojo gynybos tyrimų instituto (RUSI) tyrimus apie kovinių operacijų danguje virš Ukrainos ypatumus per pirmuosius šešis viso karo mėnesius. Juo labiau, kad šis darbas buvo paskelbtas 2022 m. lapkritį, Rusijos Federacijos atakų prieš Ukrainos energetikos sistemą kampanijos įkarštyje, o tai tik papildė šios studijos tezes. Jei permąstysime tai, ką sužinojome, pamatysime tokį vaizdą.
Pirmąją plataus masto invazijos dieną Rusija paleido į orą tiesiogine prasme viską, ką galėjo – 350 karo lėktuvų per pirmąją atakos bangą, skrydžių intensyvumas galėjo siekti iki 140 per dieną, įsiskverbimo gylis – iki 300 km nuo fronto linijos.
Pagal plataus masto invazijos planą, okupantų kovinė aviacija pirmiausia turėjo dirbti oro gynybos objektuose ir kitoje ginkluotųjų pajėgų karinėje infrastruktūroje, naudojant valdomas Kh-29, Kh-31 ir net Kh-59 tipų raketas, ir taip atverdamas kelią jų kariuomenės puolimui.
Tačiau iki 2022 m. kovo 3 d. „įvyko kažkas ne taip“ su okupantais, nes jie buvo priversti atsisakyti bandymo slopinti Ukrainos oro gynybą kaip svarbiausią prioritetą, o vietoj to perėjo prie teroristinių išpuolių priešakiniuose miestuose, tikėdamiesi, kad tai bent kažkaip sugniuždys ukrainiečių moralę.
2022 metų kovo pradžioje Rusijos oro pajėgų įvykdyti išpuoliai prieš valdžios pastatus, televizijos bokštus ir kitą ryšių infrastruktūrą bei to paties kovo pabaigoje okupantų įvykdyti maisto ir degalų sandėlių išpuoliai pavaldūs tam pačiam tikslui.
Tačiau jau po 2022 metų kovo 10 dienos Rusijos aviacija buvo priversta sumažinti smūgių intensyvumą civilinei Ukrainos infrastruktūrai, nes tuo metu Ukrainos ginkluotosiose pajėgose buvo pakankamai didelis MANPADS, gautas iš partnerių iš Vakarų, kiekis.
Ir tuo metu Ukrainos priešlėktuvinės aprėpties vientisumą pavyko iš esmės atkurti, priešlėktuvinė ginkluotę pavyko išsklaidyti taip, kad ji patikimiau dengtų infrastruktūros objektus ir būtų mažesnė rizika patekti į Rusijos apšaudymą. Todėl, remiantis 2022 m. kovo mėnesio rezultatais, tų pačių Rusijos Federacijos sparnuotųjų raketų numušimo procentas buvo išlaikytas 20–30 proc.
Panašu, kad pirmus 2-3 mėnesius rusai bandė žaisti savotišką „nervų žaidimą“ prieš Ukrainos dangaus gynėjus. Okupantai žinojo, kad, pavyzdžiui, jų pranašumas pilotuojamoje aviacijoje išliko 15:2 lygyje. Todėl atrodo, kad tokia taktika buvo naudojama sąmoningai: tik 25 % visų aviacijos antskrydžių buvo grupiniai, kiti 75 % buvo vykdomi pavieniais ar grupiniais lėktuvais. Akivaizdu, kad skaičiuojant tuo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos negalės „persekioti“ tiesiogine prasme visų priešo lėktuvų.
Tačiau tuo pat metu okupantams „nerūpėjo“, kad jų antskrydžiai iš principo pasiektų tikslą. Pavyzdžiui, beveik nebuvo fiksuojami ir tikrinami šūvių rezultatai. Rusai „kažkodėl“ nemanė sukurti tiesioginės sąveikos danguje tarp savo kovinių lėktuvų ir patrulinių radarų A-50U, kurie turėjo veikti kaip „oro vadavietės“.
Todėl galiausiai patys rusai šį „nervų karą“ pralaimėjo ir ne vėliau kaip 2022-ųjų gegužę jų taktiniai lėktuvai iš principo nustojo skristi toliau nei fronto linija, saugodamiesi Ukrainos oro gynybos.
Beje, panaši tendencija susiklostė ir su atakos sraigtasparniu Ka-52 – jei prasidėjus plataus masto invazijai, okupantai šiais orlaiviais galėjo skristi gilyn į Ukrainos teritoriją iki 50 km nuo fronto, tai 2022 m. vasarą „kovinis darbas“ buvo sumažintas iki nevaldomų raketų šaudymo „iš už kampo“, nepriartėjus prie mūšio linijos.
Juk neužteko vien turėti „ant popieriaus“ nemažą skaičių kovinių lėktuvų viso masto karo metu, šie orlaiviai turi būti nuolat palaikomi tinkamos kovinės parengties. Ir dėl to rusų okupantai jau 2022 metų rudenį turėjo didelių problemų.
Patyrusių rusų lakūnų „branduolį“ iš esmės sunaikino Ukrainos oro gynyba, mobilizuoti lakūnai nedemonstruoja tinkamų įgūdžių. Gigantiško Rusijos Federacijos kovinių lėktuvų skaičiaus gynybinė pusė yra ta, kad rusai negali tinkamai aptarnauti visų savo lėktuvų. Todėl gana dažnai jų lėktuvas tiesiog sugenda „dėl techninių priežasčių“, net nepasiekęs fronto linijos.
Todėl šioje istorijoje peršasi tokia išvada – taip, rusai gali suintensyvinti aviacijos naudojimą fronte, bet tikrai nėra pajėgūs „oro puolimui“ tiksliai taip, kaip buvo 2022 metų vasario 24 dieną.
