Lietuva planuoja energetikos inovacijas: skelbiama apie 14 mln. eurų biometanui

pirma tokius pastatyti prie didelių miestų valymo įrenginių. Padarius pora valymų dumblui ir nuėmus smarve išvežti deginti kaip biokurą. Taip gautūsi mažesnis intencivumas dėl ko reiktų bioreaktoriaus mažesnio pajėgumo. Taigi ir kuras ir nesmirda.

Prie to pačio mielai išrūšiuočiau ir atiduočiau visas biodegraduojančias atliekas susidarnčias namų ūkyje, kad iš jų galėtu gaminti CO2 aplinkai neutralias biodujas miestų šildymui. Pvz nupjautą žolę, maisto atliekas, daržo/sodo atliekas ir panašiai, maža to pats atvežčiau jei tik priimtu nemokamai. Ir manau taip darytu dauguma (eko samoningų) žmonių.

Bet juk žolę ir kitas žaliąsias atliekas ir dabar gali vežt į stambiagabaričių atliekų aikšteles (Iš 1 gyventojo per metus nemokamai priimama 1000 kg (arba 3 m3) žaliųjų atliekų. https://www.vaatc.lt/zaliosios-atliekos/). O miestuose statyt maisto surinkimo konteinerius turbūt per daug komplikuota. Nepavyks užtikrint, kad gyventojai nemestų atliekų kartu su maišeliais kuriuose jos yra. O jei per stebuklą tai pavyktų užtikrint, nuo tokių konteinerių būtų nemažas dvokas, tad jei į daugiabutį vėjas papūstų nuo tokio konteiniario, džiaugsmo būtų mažai.

to kažkaip nelabai domėjausi, ačiu už patarimą. Tik kad pas mane jau ten perpuves kompostas kurio nėra kur dėti nežinau ar tokį imtu pagrinde nupjauta žolė vos ne mėšlo konsistensijos. O ir ekologinės parsmės nedaug jei tos atliekos nebus perdirbamos pvz į biodujas, o atliekos panaudotos kaip trąšos. Dabar kaip suprantu tik kompostuoja jas? Miestuose ir prie daugiabučių žinoma nepristatysi dar ir tam konteinerių ir taip jau pakanka tos smarvės nuo jau esančių, bet gyvenvietėse gyventojai galėtu patys nuvežti.

Ima aikštelės žolę ir šakas be problemų, jei tik nuvešt netingi. Aišku nereikia laukti kol perpus, vešti greičiau jei netoli ta aikštelė. Niekas nieko ten neskaičiuoja aišku, jeigu iškart daug atveši tai gal prikibs. O geriausia daržą turėti, tai sueina visas perpuvęs šlamštas trąšai be problemų, nereikia niekur vežti. Dar užauga kokia bulvė.

Miesto nuotekų valyklose įrenginėja bioreaktorius, tikrai yra Kaune, Vilniuje - nesusidūriau, nežinau. Patį dumblą deginti nėra geras sprendimas. Idealus sprendimas būtų, jei iš dumblo išvalytume visus teršalus - antibiotikai, narkotinės medžiagos, sunkieji metalai. Kodėl? Nes ten labai daug maistinių medžiagų, kurias reikėtų grąžinti į žemę. Žalias atliekas nemokamai priima atitinkamose aikštelėse. Tik šakos iki 50 cm ilgio turi būti supjaustytos. Per vieną atvežimą berods tik ribojo iki 1 tonos. Kas dėl maisto atliekų surinkimo, šių metų pirmą pusmetį berods bus naujovių Lietuvos lygiu, Vilniaus taryboje (ar tik atskirų tarybos narių) iniciatyvų irgi vyksta. Taip kad panašu atsiras. Kas dėl biometano gamybos, tai plėsis dabar gamybos pajėgumai, atsiras daugiau vietų tiek surinkimo, tiek biometano gamybos. Kompostavimas irgi nėra "neekologiška", tai teisingai veikiančios atliekų sistemos dalis. Ir taip, didesnėse savivaldybėse tikslinga būtų dar ir biometaną pagaminti (ok, pirma biodujas, tada išvalyti priemaišas iki biometano ir permesti į dujų tinklą). Tiek kad biometanas nebus išsigelbėjimas. Kad ir kiek optimistiškai žiūrėsi, kiekiai nesprendžia didžiosios dalies problemų. Biometaną idealu būtų ilgu laikotarpiu panaudoti tik šilumos ir elektros tinklo pikiniams poreikiams, kai kitos priemonės neveiks. Atitinkamai, biometaną būtų galima sandėliuoti Inčukalnyje, dujotiekiai iki didžiųjų elektrinių ir šilumos gamybos įrenginių jau yra. O šiaip vėjas ir saulė + hidroakumuliacinė + hidroelektrinė + Demand responsive market + Power to X iš esmės leis išspręsti kokius 90-99% energijos poreikio klausimų ateityje. Tai biometanas tą trūkumą sugebėtų uždaryti. Bet šiaip pati biodujų gamyba nėra nei inovacija, nei naujiena Lietuvoje. Jau ne vienas veikia objektas. Biometanas, t.y. biodujų išvalymas nuo priešmaišų - tiek kad į dujų tinklą galėtų paduoti.