Kovo 18 dieną Vilniuje vykusioje interneto konferencijoje LOGIN 2010 dalyvavo rekordinis kiekis žmonių. Klausytis pranešimų ir diskutuoti apie interneto ateitį sostinės „Siemens“ arenoje susirinko beveik 1800 dalyvių – tai rekordinis skaičius ne tik LOGIN, bet ir tarp kitų Lietuvoje vykusių teminių konferencijų. Kitąmet renginio organizatoriai tikisi LOGIN paversti tarptautiniu renginiu ir kviesti jame dalyvauti interneto entuziastus iš viso Baltijos regiono.

„Šių metų lietuviškame LOGIN, nepaisant ekonomiką kamuojančios recesijos, po vienu stogu sugebėjome sukviesti beveik 1800 dalyvių – puse tūkstančio daugiau nei pernai ir 400-ais daugiau nei tikėjomės. Tai rodo, kad ir Lietuvoje galime sėkmingai rengti tarptautinių mastų specializuotas konferencijas, o visuomenės susidomėjimas tokio pobūdžio renginiais auga“, - mano LOGIN sumanytojas Arnoldas Rogoznyj.

Palyginimui, šiemet Paryžiuje vykusioje didžiausioje Europoje interneto konferencijoje „Le Web“, į kurią dalyviai susirinko iš 50-ies šalių, iš viso per dvi renginio dienas apsilankė 2400 žmonių. Tiesa, dalyvio mokestis „Le Web“ sudaro keletą šimtų eurų, o LOGIN – nesiekia 100 litų.

Šių metų renginio sėkmė skatina organizatorius mąstyti apie galimybę 2011 metų konferenciją paversti jau nebe nacionalinio, o tarptautinio lygio renginiu bei sukviesti į jį interneto entuziastus iš kaimyninių šalių: Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos ir kt. Tokiu atveju bus siekiama, kad per keletą metų LOGIN taptų svarbiausiu interneto renginiu visame regione.

„Tarp šių metų LOGIN pranešėjų buvo visame pasaulyje žinomų organizacijų bei bendrovių vadovai, garsūs mokslininkai, didelę sėkmę pasiekusių interneto kompanijų įkūrėjai. Pavyzdžiui, pagrindinį pranešėją Walter de Brouwer vienu įdomiausių šių dienų mąstytojų pavadino net „The Wall Street Journal“. Su tokio kalibro pranešėjais galėtume sudominti į renginį atvykti ir už Lietuvos ribų gyvenančius žmones. Tai bus vienas iš kitų metų renginio tikslų. Pagrindas jau padėtas šiemet“, - sakė A.Rogoznyj.

LOGIN 2010 pranešimus 3-jose salėse skaitė lektoriai iš 8 šalių: JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos ir t.t. Taip pat vyko Lietuvos tradicinės ir naujosios žiniasklaidos atstovų diskusija apie žiniasklaidos ateitį interneto eroje. Specialiose sesijose verslo idėjas ir tiesiog įdomias įžvalgas pristatė tinklaraštininkai bei konferencijos dalyviai.

Renginio metu taip pat įteikti metų interneto apdovanojimai. Metų interneto žmogaus prizas atiteko kino ir reklamos režisieriui Tadui Vidmantui, už geriausią valstybinę iniciatyvą internete apdovanojimą atsiėmė prezidentės Dalios Grybauskaitės komandos nariai, geriausiu įmonės „Facebook“ puslapiu paskelbtas TV laidos „Dar pažiūrėsim“ puslapis.

Susidėmėję diskusijos forumu apie žiniasklaidos ateitį, galite peržiūrėti diskusijos video įrašus

Kadangi informacinių portalų rinkoje technologijos.lt administracija dalyvauja daugiau nei 3 metus, mums ši diskusija irgi buvo įdomi, tačiau nuolat sukosi mintis, jog kalbėdami apie "nemokamą" žiniasklaidą visi diskusijos dalyviai kalba apie vieną iš verslo modelių, o ne patį "nemokamumą" - dėl to pati diskusija nukreipiama nuo esminių klausimų - kas už informaciją turi mokėti - skaitytojas ar verslo įmonės ir koks verslo modelis šiuo atveju galėtų būti tinkamas šiam laikmečiui įvertinant žmonių mentalitetą bei ekonominę aplinką.

Juk iš tikro visi informaciniai portalai yra, buvo ir bus mokami - tiek www.delfi.lt, tiek www.15min.lt, tiek www.technologijos.lt - tik jų visų verslo modelis kol kas toks, kad vietoj skaitytojų pinigus sumoka reklamos užsakovai. Situacija labai paprasta - kaip ir su tėvų dovanota mašina - vaikui ji gauta nemokamai, bet už ją kažkas tai sumokėjo. Nors pastaruoju atveju, vaikas jau supranta, kad mašina nėra nemokama ir už ją tėvams jis turės vienokiu ar kitokiu būdu atsilyginti - paklusti jų norams, dažniau lankytis namuose ar panašiai - bet kokiu atveju, tai nėra tikras nemokamas, einant gatve atsitiktinai surastas daiktas, už kurį niekas niekam nesijaučia skolingas ar įsipareigojęs. Vis dėl to žiniasklaidos atveju, tokio suvokimo nėra.

Perėjus į tokį požiūrio tašką, iškyla sekantis klausimas - o kodėl už skaitytojams kuriamą "nemokamo" portalo iliuziją įmonės moka reklamų pinigus? Savaime suprantama, jog tam, kad "prastumtų" savo produkciją - vistiek nemaža dalis reklamos žiūrovų jai pasiduos - jei ne sąmoningai, tai pasąmoningai pastebėję produkto vardą lentynose ir jį išsirinkę iš kitų konkurentų gaminių. O kai jau nupirks, tai su visais antkainiais, kurie padengs ne tik "nemokamą" naujienų portalų skaitymą, bet ir visas kitas išlaidas.

Tad keliant klausimą apie žiniasklaidos verslo modelius, nereiktų užkibti ant "nemokamos" informacijos kabliuko, o argumentuotai pasvarstyti, kas tikrai kiekvienam iš mūsų būtų svarbiau - ar "nemokama" informacija, už kurią vistiek sumokėsime netiesioginiais būdais (žinoma, kiekvienas tikisi, jog produktą nusipirks ir sumokės ne jis, o kaimynas), ar sumokėti aiškūs pinigai už galimybę skaityti informacinius portalus be reklamų. Taigi, kažkas vistiek už informaciją mokės - arba įmonės, arba patys skaitytojai.

Galbūt reklamos nėra blogai, nors vienaip ar kitaip, vis tiek formuoja įpročius -  tačiau gal dabar toks netiesioginių mokėjimų verslo modelis skaitytojams yra priimtinas? Atsakymo mes nežinome, bet išgirsti skaitytojų nuomones būtų labai įdomu ir naudinga planuojant bent jau šio portalo plėtros alternatyvas.  

Komentarai (3)