Europos gamtinių dujų kaina TTF biržoje vasario viduryje siekė 49 eurus už MWh – ši kaina yra žemiausia per pastaruosius 1,5 metų. Tai rodo, kad Europai kol kas pavyko išvengti taip bijotos energetinės krizės, – skelbia Tarptautinė tyrimų bendrovė ICIS. Nors Rusijos vykdytas ekonominis šantažas pasitelkiant gamtinių dujų tiekimą tuo metu žlugo, įtempta situacija privertė aktyviau galvoti apie atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą ir iškastinio kuro atsisakymą, siekiant užtikrinti Lietuvos energetinį saugumą, teigia „TGS Baltic“ vadovaujantysis partneris Vilius Bernatonis.

Galime pasidžiaugti, kad šiandien Lietuvos situacija gamtinių dujų srityse yra labai gera, tačiau jei Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžioje būtume tokioje situacijoje, kurioje buvome iki 2014 m. – taip sakyti tikrai negalėtume. Prieš dešimtmetį 100 proc. gamtinių dujų importavome vamzdynais iš Rusijos, buvome visiškai priklausomi, panašiai, kaip šiuo metu yra priklausoma Vengrija. Štai ir priežastis, kodėl jie užima gana pataikūnišką poziciją Rusijos klausimais, nes tokia priklausomybė tikrai turi įtakos ne tik valstybės saugumui, bet ir jos politikai.

Klaidas darė ir didžiosios valstybės. Pavyzdžiui Vokietija, kuri tuo metu, kai Lietuva investavo į energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, „investavo“ į naivią viltį, kad su Rusija pavyks bendradarbiauti ir, kad ji toliau tieks dujas žemomis kainomis. Tai – itin didelis naivumas, už kurį visa Europa (deja, pirmiausia Ukrainos žmonės) šiandien labai brangiai moka. Gerai, kad ir Vokietija dabar tarsi pabudo ir skubiai investuoja į suskystintų dujų (SGD) terminalus.

Kitaip sakant, Lietuva prieš dešimt metų išdrįso atlikti investicijas, kurios šiandien atsiperka su kaupu. Mūsų SGD terminalas veikia visu pajėgumu – tiek mes, tiek visas regionas su mūsų pagalba geba apsirūpinti gamtinėmis dujomis ir dėl to nesame priklausomi nuo šalies agresorės. Ir nors pasaulinė rinka, iš kurios dabar gauname dujas, taip pat buvo paveikta karo, ši žiema parodė, kad situacija sparčiai gerėja.

Žinoma, sakyti, kad viskas jau išsisprendė ir kainų kilimo daugiau nematysime – tikrai negalime. Ši žiema buvo netipiškai šilta, dėl to sunaudojome mažiau turėtų atsargų. Kitos Europos šalys ėmėsi iniciatyvų raginančių vartoti mažiau energijos, o visa tai lėmė ir mažesnes kainas. Ruošdamiesi kitai žiemai vėl turėsime užpildyti saugyklas ir kainos priklausys nuo to, kaip greitai ir kokiomis kainomis tai pavyks padaryti.

Dėmesys – atsinaujinantiems energijos šaltiniams

Lietuvoje jau ir anksčiau buvo skiriama nemažai dėmesio atsinaujinančiai energijai, tačiau krizės akivaizdoje šis dėmesys dar labiau sustiprėjo. Didelė dalis pasaulio juda link atsinaujinančios energijos išteklių panaudojimo ir iškastinio kuro, taip pat gamtinių dujų, vartojimo mažinimo. Atsinaujinanti energija – viso pasaulio ateitis, dėl to ir mūsų Vyriausybė priima sprendimus, proveržio paketus, vyksta diskusijos, kaip paskatinti spartesnį progresą šioje srityje.

Bet nors ir yra sutariama, kad atsinaujinantys šaltiniai yra ekonomiškai efektyvesnis ir pigesnis būdas apsirūpinti elektros energija nei iškastinis kuras, bent jau netolimoje ateityje gamtinės dujos vis tiek išliks labai svarbios. Iš tiesų būtų galima diskutuoti, ar visiškai jas pakeisti tikrai yra įmanoma. Saulės ir vėjo jėgainės kartais gali nesugebėti sugeneruoti tiek energijos, kiek reikia, todėl rasti būdų, kaip užpildyti trūkumą, reikės. Be to, gamtinės dujos yra naudojamos ne tik energijos generacijai.

Jei norėtume visiškai pakeisti gamtines dujas, tik saulės ir vėjo jėgainių tikrai neužtenka, todėl yra gan plačiai diskutuojama apie dar viena alternatyvą – žaliąjį vandenilį, kuris gaminamas naudojant energiją iš atsinaujinančių šaltinių. Tačiau tam, kad vandeniliu galėtume padengti tas sritis, kurių dabar neaprūpina kiti atsinaujinantys šaltiniai, pirmiausia turime vystyti technologijas, nes kol kas jos nėra tokiame lygyje, kokiame yra kitos atsinaujinančios energetikos technologijos. Vis dėlto, ekspertai tiki, kad su laiku technologijos bus išvystytos ir vandenilis vis labiau pakeis ir gamtines dujas.

Aktyviau naudojami atsinaujinantys šaltiniai ne tik padėtų mums auginti atsparumą krizinėse situacijose, bet taip pat padėtų užtikrinti tvarumą ir poveikio klimato kaitai mažinimą. Kuriamos strategijos bei tiksliai, kuriais siekiama visiškai atsisakyti iškastinio kuro – ilgalaikė perspektyva, kuri ir padės tai padaryti.

Verslui labai svarbu teisinės aplinkos nuspėjamumas ir stabilumas, tad kuo Lietuvos, ES ir tarptautinių organizacijų strategijos bus stabilesnės ir labiau nuspėjamos, tuo investicijos į atsinaujinančius energijos šaltinius bus mažiau rizikingos ir labiau skatinamos. Maži žingsniai, priartinantys mus prie atsinaujinančios energijos sektoriaus proveržio yra labai svarbūs, tačiau vis dėlto didžiausią pokytį sukuria nuoseklumas ir ilgalaikė, stabili aplinka verslui.

Komentarai ()