72-osios atskirosios mechanizuotosios brigados kulkosvaidininkas Ivanas Grebeniukas per mūšius prie Vuhledaro išgelbėjo 20 ukrainiečių gyvybes. Net būdamas sužeistas jis kelias valandas pridengė savo brolius.

Pats Grebeniukas savo istorijoje neįžvelgia herojiškumo: jis sako, kad fronte tai tėra įprastas darbas. Apie tą dieną jis sutiko pasakoti tik vado įsakymu.

Ivanas Grebeniukas ir keli jo ginklo broliai tą dieną gavo įsakymą nukreipti link ukrainiečių pozicijų pasukusių rusų dėmesį. „Tai buvo susišaudymas 5-7 metrų atstumu. Jis tai padarė taip taktiškai, jis taip arti prisileido priešą... Jie ne tik pritraukė priešo ugnį link savęs, bet ir sunaikino daugiau nei pusę jų grupės“, - sakė vadas Nazarijus Kišakas.

Karys pastebėjo, kad prie Vuhledaro, kaip ir kituose fronto sektoriuose, rusai neskaičiavo savo nuostolių ir bandė prasiskverbti į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijas per saviškių lavonus.

„Jie puola tiesiog per lavonus. Per savų lavonus, žengia per savo žmones. Jie būna apsvaigę nuo narkotikų ar alkoholio. Jei jie negali užimti kokio namo, pažengia kelis metrus ir artilerija visiškai sunaikina tą namą“, – pasakojo kovotojas.

Nepaisant sunkios rankos žaizdos, kulkosvaidininkas Grebeniukas ir toliau šaudė į rusus, todėl jo bendražygiai turėjo laiko pakeisti poziciją. Jau ligoninėje Ivanas sužinojo, kad išgelbėjo savo brolių gyvybes. Ir įvykdė įsakymą – užkirto kelią įsibrovėliams įgyti pranašumą.

„Tada jie būtų buvę aukščiau, o aukštis suteikia pranašumą – ne tik pėstininkams, bet ir artilerijai. Iš tikrųjų, būtume praradę 1,5 km teritorijos ir mūsų vaikinai būtų patekę į labai didelę bėdą“, – pridūrė Kišakas.

Dabar Ivanas Grebeniukas yra namuose, sveiksta po traumos, jam atliktos kelios operacijos. Jis tikisi, kad ranka visiškai atsigaus, ir jis grįš į tarnybą.

Kai kurie komentatoriai karį drąsiai vadina Ukainos Rembo.

Komentarai ()