Sukurtas audinys neperšaunamiems marškinėliams  (17)

Nors tai gali pasirodyti fantastika arba tarsi ištrauka iš komiksų knygelės, mokslininkams vis gi pavyko sukurti neperšaunamus marškinėlius. Tokiam apsauginiam drabužiui pasiūti naudojamas tos pačios ultrastiprios medžiagos pluoštas, kurios esama ir šiuolaikinių tankų šarvuose.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Dabartinės plataus poveikio karinės technikos korpusai padengiami specialia medžiaga - borono karbidu. Tai yra trečioji pagal kietumą žmogui žinoma medžiagą - jos kietumas pagal Moso skalę siekia 9,3 (deimanto - 10). Sunku įsivaizduoti, kaip iš tokios kietos medžiagos galima būtų pasiūti patogų dėvėti drabužį. Tačiau mokslininkai neseniai sukūrė technologiją, kurios pagalba tipinis medvilninis marškinėlių audinys paveršiamas borono karbido nanovielučių audiniu. Norėdami paversti medvilnę neperšaunama, mokslininkai iš JAV Pietų Karolinos universiteto, Kinijos ir Šveicarijos pamerkė gabalėlius tipinio marškinėlių audinio (antroje iliustracijoje (a)) į specialų nikelio ir borato mišinį. Medvilė per 2 valandas įsigėrė šiais chemikalais (b) ir buvo greitai išdžiovinta specialioje krosnyje ir papildomai grūdinta aukštoje temperatūroje 3 valandas. Taip paruoštos medvilnės atraižos dar kartą buvo talpinamos į krosnį, kaitinamos 1160°C temperatūroje 4 valandas nuolatiniame argono dujų sraute. Galutinis gaminys (1c) buvo atvėsintas ir išanalizuotas naudojant elektronų mikroskopus ir specialius atsparumo testus.

Skenuojančiu elektronų mikroskopu (SEM) padarytų audinio (tiksliau - jį sudarančių nanovielučių) nuotraukų pavyzdžiai matomi paveikslėlio dalyse (d), (e), (f); analogiškos nuotraukos, gautos transmisiniu elektronų mikroskopu (TEM) parodytos (g), (h). Paveikslėlyje (i) parodyta borono karbido nanovielučių skerspjūvio struktūra.

Pagamintas audinys buvo palyginti elastiškas ir lankstus. Stiprumą užtikrino borono karbido dalelės, o lankstumą - įprastinė medvilnė. "Mūsų susintezuotos borono karbido nanovielutės išlaiko tą patį tvirtumą ir kietumą kaip ir standartinė kieta borono karbido forma, tačiau pasižymi super elastiškumu", aiškina tyrimo bendraautorius Xiaodong Li. Mokslininkai tikisi, jog naujasis metodas sukels revoliuciją ne tik neperšaunamų liemenių srityje, bet ir bus pritaikomas gaminant apsaugines lėktuvų, tankų ir kitų karinės paskirties mašinų dangas. "Panaudodami naująjį metodą, mes potencialiai galime pagaminti gerokai atsparesnes neperšaunamas liemenes lyginant su dabartiniais analogais. Audinį būtų galima pritaikyti ir taikioms reikmėms, pavyzdžiui, gaminant lengvų ir ekonomiškų automobilių bei orlaivių korpusus", priduria mokslininkas. Turimų rezultatai publikuoti internetinėje žurnalo "Advanced Materials" versijoje.

Nors autoriai į savo išradimą deda dideles viltis, naujoji technologija kol kas dar nepakeis įprastinėms neperšaunamoms liemenėms gaminti naudojamo kevlaro. Pirmojo prototipo atsparumas nebuvo toks, kaip tikėtasi, tad iki produkto komercializavimo būtina atlikti papildomus gamybos proceso patobulinimus.

(0)
(0)
(0)

Komentarai (17)