„To nesitikėjo niekas. Tai genialu.“ Zalužnas skubiai keičia puolimo taktiką, ekspertai apšalę (Video) (1)
„Intensyviomis atakomis siekiama ne tiek pralaužti frontą, kiek atverti Rusijos gynybos sistemą ir atskleisti ją Ukrainos artilerijai.“
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Teiginiai, kad Ukrainos gynybos pajėgos sustabdo savo atsakomąjį puolimą Pietų fronte, neatitinka tikrovės. Karinė vadovybė, supratusi, kad Pietų fronte neįmanoma greitai prasiveržti pro priešo gynybą, pakeitė taktiką.
Apie tai savo „YouTube“ tinklaraštyje kalbėjo Rusijos istorikas ir politikas Dmitrijus Černyševskis.
Jis pažymėjo, kad jau pirmosiomis kontrpuolimo dienomis buvo nustatytos kelios rimtos problemos: nenuslopinama RF ginkluotųjų pajėgų artilerija, aktyvios radioelektroninės kovos priemonės ir rusų panaudoti koviniai sraigtasparniai Ka-52. Visa tai neleido ukrainiečiams sėkmingai judėti į priekį. Būtina buvo greitai pakeisti savo planus.
„Puolimas sustojo priešais pagrindinę gynybos liniją, „Surovikino liniją“. Mūšis patyrė pirmąją krizę. Tada reikėjo arba įvesti pagrindines pajėgas į mūšį, arba apriboti puolimą. Ukrainiečiai pasirinko trečią variantą. Netikėtas ir gražus Zalužno (Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas – red.) sprendimas, kuris, ko gero, atneš sėkmę, nors apie tai dar anksti kalbėti. Ukraina nesiuntė papildomų karių į mūšį, bet nesustabdė ir puolimo“, – sakė Černyševskis.
Anot jo, Ukrainos ginkluotosios pajėgos dabar pasirinko taktiką, panašią į tą, kuri buvo naudojama mūšiuose dėl Chersono. Kalbama apie „spiečiaus“ atakas nedidelėmis grupėmis (būriu ar kuopa) su šarvuočių parama.
„Intensyviomis atakomis siekiama ne tiek pralaužti frontą, kiek atverti Rusijos gynybos sistemą ir atskleisti ją Ukrainos artilerijai, kuri pasižymi puikiu taiklumu ir nuotoliu... Rezultatų ilgai laukti nereikėjo. Pavyzdžiui, sunaikintas didžiausias strateginis šaudmenų sandėlis, kuriame buvo apie 100 tūkstančių sviedinių, sunaikinta viena iš Rusijos armijų vadaviečių, dar keli dideli sandėliai, susprogdinti tiltai. Rusijos Federacija patyrė neproporcingai didelius nuostolius kaip besiginanti pusė, net ir pirmajame karo etape jų buvo mažiau... Ukrainiečiai taiko tą pačią taktiką, kaip ir prie Chersono, kai stipriai išsekino rusus. Tokia ta „spiečiaus“ taktika. Nedidelės grupės, palaikomos tankų, juda pirmyn-atgal, šaudo ir staiga veržiasi viena kryptimi į tikslą, pataiko į šį tašką ir, rusams nespėjus sureaguoti, pralaužia gynybą, o jei sutinka stiprų pasipriešinimą, išsiskirsto. Ši puolimo taktika atveria Rusijos artileriją ir pozicijas, o tada juos iš karto stveria Ukrainos artilerijos ugnies uraganas. Iš čia tie dideli nuostoliai“, – informacija dalijosi istorikas.
Jo teigimu, pagrindinis šios taktikos trūkumas – dideli Ukrainos gynybos pajėgų nuostoliai. Jie mažesni už rusų, bet vis tiek gana dideli.
Tiesą sakant, ukrainiečiai pradėjo išsekimo mūšį. Rusija šiuo metu beveik neturi didelių rezervų ir jų neturės iki rudens. Ir tai sukuria galimybes Kyjivui.
„Generolas Zalužnas, atsidūręs nemalonioje situacijoje, pasirinko išsekimo mūšį. Jis turėtų palaužti Rusijos kariuomenę anksčiau, kol pasibaigs Ukrainos rezervai. Paskutiniai 100 000 mobilizuotųjų, matyt, jau baigiasi. Jie buvo įmesti į dalinius per žiemos puolimą. 150 000 yra mokymuose, bet jie nepasirodys mūšiuose iki rudens. Rusija dabar neturi didelių rezervų. Jei pavyks tai, kas yra, ištraukti į mūšį, tai frontas bus sulaužytas, nes jie neturės kuo sustabdyti ukrainiečių. Mūšis dabar sukasi visu pajėgumu. Zalužnas ketina pirmiausia priversti rusus panaudoti mūšiuose rezervą, o jiems pasibaigus mūšis bus pralaimėtas“, – pareiškė Černyševskis.
