Putinas „prisižaidė“. Galinga žinia, ką padarė NATO ()
Naujasis NATO planas - „išsamiausias nuo Šaltojo karo laikų“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kremlius patyrė triuškinantį pralaimėjimą, bandydamas suvaldyti NATO. Vilniuje vykusio viršūnių susitikimo metu Aljansas susitarė dėl naujo plano sustiprinti savo gynybą 4000 puslapių dokumentu. Organizacijos laukia didžiausi pokyčiai per dešimtmečius.
Didžioji dalis dokumentų yra įslaptinti. Tačiau šalys narės galėjo išsakyti kai kurias detales. O Maskvai jie nelabai patiks, skelbia Dialog.UA.
„The Economist“ naująjį NATO planą pavadino „išsamiausiu nuo Šaltojo karo laikų“. Jame yra atsakymas į dvi pagrindines mūsų laikų grėsmes: Rusiją ir terorizmą.
Naujojoje strategijoje nurodytos trys pagrindinės sritys, kuriose NATO ketina stiprinti savo atsaką į grėsmes. Tai Atlanto vandenynas ir Europos Arktis sąlyginiu pavadinimu „Šiaurė“, Vidurio Europa su Baltijos šalimis „Centras“, taip pat Juodoji jūra ir Viduržemio jūra „Pietūs“.
Plane numatyta padidinti aukštos parengties pajėgas nuo 40 000, kurias šiuo metu yra, iki 300 000 žmonių sausumoje, jūroje ir ore. Tuo pat metu 100 000 nuolat saugos NATO pasienio zoną, likę 200 grėsmės atveju bus nuolatinio dislokavimo vietose.
Taip pat sutarta dėl didelio kiekio karinės technikos pervežimo į NATO šalių, besiribojančių su Rusija, teritoriją. Iš esmės kalbama apie oro gynybą ir aviaciją.
Plane taip pat numatyta padidinti NATO artilerijos komponentą. Tai yra Rusijos Federacijos karo prieš Ukrainą nuopelnas, kuris parodė aukštą artilerijos efektyvumą kovinėse operacijose.
Dokumente išdėstyti 5 NATO prioritetai:
- sausumos pajėgų, kurių pagrindas bus sunkiosios šarvuotos brigados, sukūrimas;
- oro ir raketinės gynybos, įskaitant fronto liniją, stiprinimas;
- artilerijos ir raketų paleidimo įrenginių gamyba;
- saugus ryšys fronte;
- logistika.
NATO šalys narės susitarė vystyti savo karinės gynybos pramonę, kad aprūpintų reagavimo pajėgas viskuo, ko joms reikia. Valstybės narės kasmet į gynybą investuos ne mažiau kaip 2% savo BVP.
Apskritai šį planą galima laikyti didžiuliu diktatoriaus Putino pralaimėjimu. Savo plataus masto agresiją prieš Ukrainą jis pradėjo 2022 metų vasarį, remdamasis pretekstu, įskaitant pasipriešinimą NATO plėtrai. Rusijos Federacijos vadovas pasiekė visiškai priešingą rezultatą. Į Aljansą iš karto prisijungė du nauji nariai. NATO įgavo naują kvėpavimą ir pradėjo aktyviai ugdyti savo kovinius pajėgumus.
