1 mln. tonų metalo. Bus milijardai eurų. Ukraina sugalvojo, kaip užsidirbti iš sudaužytos rusų technikos ()
Itin sunku perlydyti tanko ar šarvuočio šarvus kitiems ginklams gaminti – Ukrainos dirbtuvėse tokių krosnių nėra.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau Europoje legiruotojo plieno* laužas yra brangus. Ekspertai apskaičiavo, kad keliuose gulinčio ar ukrainiečių sodus „puošiančio“ resurso perdirbimą užsienio įmonės gali investuoti iki 4,5 mlrd. eurų.
*legiruotasis plienas, plienas, be geležies ir esamų priemaišų, turintis priedų (legiravimo elementų), keičiančių jo sandarą, savybes ir terminio apdirbimo sąlygas.
Sunaikinta Rusijos armijos karinė technika saugoma metalo laužo sandėliuose arba stovi pakelėse. Surinkus visą nuo karo pradžios sunaikintą techniką, t. y. tankus, šarvuočius ir pėstininkų kovos mašinas, lėktuvus ir raketas, ir ją perdirbus į metalo laužą, bus gauta 1 mln. tonų metalų. Tai paskaičiavo Ukrainos antrinių metalų asociacijos atstovas Oleksandras Šeiko.
Jei tanką T-72 atiduosite metalo laužui, viena tona Ukrainoje kainuos apie 6000 grivinų (151 euras), o pats tankas sveria iki 45 tonų. O Europos šalyse kaina pakyla iki 2-3 tūkstančių eurų už toną. Šarvams pjauti reikalinga speciali įranga, nes jie gaminami iš labai legiruoto plieno, į kurį dedama nikelio, chromo ir molibdeno.
„Suskaičiavome apie 4,5 milijardo eurų potencialių investicijų, kurias užsienio įmonės gali investuoti į šio laužo perdirbimą“, – sako Oleksandras Šeiko.
Visiškai sunaikinta Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų įranga naudojama kaip muziejaus eksponatai, pavyzdžiui, Kijevo centre. Be tankų, parodoje pristatomos Ukrainos gynėjų sunaikintos haubicos „Msta-S“ ir priešlėktuvinių raketų kompleksas „Pancir“.
Užgrobti ir sugadinti Rusijos trofėjai skirstomi į tris kategorijas. Pirmoji – turi nedidelių apgadinimų, tokius egzempliorius atkuria Ukrainos kariuomenės dalinių remonto brigados, pasakoja šarvuočių ekspertas ir Mykola Salamacha.
Antrosios kategorijos trofėjus reikia rimčiau taisyti. Centrinė šarvuočių direkcija siunčia juos į gamyklas ar remonto pulkus.
„Trečioji kategorija yra netinkama remontui, ji naudojama kaip atsarginių dalių donorai. Išlikę mazgai ir agregatai išvežami remontuoti kitoms tos pačios klasės trofėjinėms transporto priemonėms. Per mėnesį realu suremontuoti apie 1/4 atvažiuojančios priešo technikos, o pusė – maždaug per 3 mėnesius. Iki trečdalio karinių trofėjų atsiduria dirbtuvėse kaip netinkamos remontuoti“, – aiškino ekspertas.
Ar galima iš sudegusio tanko pasigaminti naują ginklą?
Lydyti karinius šarvus kitiems ginklams, naujam tankui ar šarvuočiui gaminti yra sudėtingas reikalas. Specialisto teigimu, Ukrainos metalurgijos įmonės plataus masto karo sąlygomis yra rizikos zonoje ir tokių dalykų nesiims. Įmonėse nėra 10–100 tonų talpos labai legiruoto plieno lydymo krosnių.
Karinio metalo perpardavimu į ES šalis karo veiksmų sąlygomis taip pat niekas neužsiims. Pirmoji vadovybės užduotis dabar – surasti ginklus ir amuniciją, – sako ekspertas.
Metalurgijos įmonės „Arcelor Mittal Kryvyi Rih“ plieno gamybos departamento direktorius Dmitrijus Terechovas, kalbėdamas su BBC, sakė, kad karinis laužas ant sunaikintų įrenginių nėra labai įdomus metalurgijos gamybai.
„Dideli karinio laužo perdirbimo kaštai neleidžia jo laisvai parduoti rinkoje“, – trumpai pažymėjo jis.
