Kovotojas atsidūrė 130 km nuo kranto, visą laiką plaukė „Boiko bokštų“ kryptimi, o kai buvo beveik išsekęs, pamatė laivą.

Operacijos Juodojoje jūroje metu už valties borto atsidūrė GUR padalinio „Artan“ specialusis agentas, šaukiniu „Konanas“ . Jo bendražygiai buvo priversti pasitraukti į saugų atstumą, o karys 14 valandų praleido vienas atviroje jūroje po priešo nosimi, nesuprasdamas, kur plaukti ir ar kas nors ateis į pagalbą. „Konano“ istoriją pasakoja „Ukrainos Pravda“.

Kaip „Konanas“ atsidūrė atviroje jūroje

2023 metų rugpjūtį Juodosios jūros vandenyse Rusijos lėktuvas Su-27 atakavo Ukrainos katerį su GUR specialiojo padalinio „Artan“ kariais. Puolimo metu kateris manevravo ir dėl tokio manevro vienas specialiųjų pajėgų karių iškrito už borto, o jo bendražygiai buvo priversti valtimi pasitraukti. Tačiau atsidūrę saugioje vietoje Ukrainos kovotojai ėmė planuoti, kaip išgelbėti jūroje esantį bendražygį.

Ieškoti „Konano“ beveik iš karto pakilo „Bayraktar TB2“. Jo dėka buvo aptikta kpvotojo vieta, o tada evakuoti buvo pasiųsta kelių katerių grupė, kuri per rusų naikintuvų ugnį prasibrovė pas karį. Galų gale „Konanas“ buvo išgelbėtas. Jis vandenyje praleido 14 valandų.

„Be įrangos sveriu 120 kilogramų, su įranga būtų kažkur plius 30. Bet likus 20 minučių iki operacijos pradžios, kažkodėl pasidariau neramus. Ir nusiėmiau viską: šalmą, šarvus,, padėjau ginklą. Buvau su nardymo termokostiumu ir aš užsidėjau gelbėjimosi liemenę. Kažkaip trenkė į širdį, kad turiu tai padaryti. Ir po 20 minučių buvau vandenyje. Iki kranto buvo apie 130 kilometrų“, – prisimena kovotojas.

Jis prisipažįsta, kad iš pradžių panikavo, nes krantas buvo toli, o po juo – didelis gylis. „Konanas“ pasakoja, kad jo bendražygiai iškart grįžo paskui jį, tačiau priešo lėktuvas pradėjo į juos šaudyti, todėl jis davė jiems ženklą palikti jį ir išvykti.

„Puikiai supratau, kad katerio įgula, kurią sudaro 13 žmonių, yra vertingesnė už mane vieną. O su liemene galėčiau kurį laiką pabūti ant vandens. Vėliau sužinojau, kad mūsų kateris buvo apgadintas. Todėl buvo nuspręsta trauktis“, – sako specialusis agentas.

Buvo minčių pasiduoti

Atskaitos tašku „Konanas“ pasirinko vieną iš „Boiko bokštų“, kuris degė – jis buvo už maždaug 20 km. Jis suprato, kad artimiausiu metu niekas jam į pagalbą neateis, todėl nusprendė ant vandens likti kuo ilgiau.

„Bangų nebuvo, bet srovė buvo labai stipri. Ji nuolat nešė atgal, tada į kairę, tada į dešinę. Pasirodo, visą tą laiką plaukiau prieš srovę. Nesustojau nė akimirkai, nes šiuo atveju mane būtų nešę tolyn: aš vis labiau toldavau nuo savo atskaitos taško. Turėjau nuolat judėti. Plaukiau“, – pasakoja kovotojas.

Jis prisipažįsta, kad ne kartą galvoje kirbėjo mintis „pasiduoti“, nes plaukimas nebuvo jo stiprioji pusė. Vaikystėje jis kartą vos nenuskendo, todėl vandenyje jautėsi nesaugus.

Tęsinys kitame puslapyje:

„Tu sukaupi jėgas – ir dar vienas postūmis. Nes tu tikrai nori gyventi. Mintys buvo skirtingos, nuoširdžiai. Galvojau, kad gal manęs niekas neieško, nes prie orientyro nemačiau nieko. Arba gal jie ieško, bet manęs neranda. Nuolatinė mintyse virė kova: pasiduoti ar nepasiduoti? Bet sveikas protas sakė, kad turiu plaukti toliau. Aš vis dar tikėjausi, kad mano vaikinai manęs ieško, ir žinojau, kad mano vadas Viktoras Viktorovičius padarys viską, kad mane ištrauktų. Ir aš neklydau, tai tikrai žmogus iš didžiosios raidės“, – pasakoja „Konanas“.

Per 5-6 valandas jis nuplaukė iki „Boiko bokšto“, tačiau prie jo negalėjo priartėti, nes nuo gaisro ant jo tvoskė aukšta temperatūra – bijojo, kad liemenė ištirps.

„Srovė dar labiau sustiprėjo, mane pradėjo nešti atgal. Taip nutiko kelis kartus. Nunešė kažkur 400 metrų, ir vėl nuplaukiau į bokštą. Atrodo: kas ten – 40 metrų?! Bet kai jau turi jau plaukiau daugiau nei dešimt valandų ir jauti, kad jėgos palieka tave... Kai ketvirtą kartą buvau nuneštas, netekau jėgų. Buvau labai išsausėjęs ,nes prigėriau daug sūraus vandens. Nuolatinis karštis. Labai norėjau miego. Apsiverčiau ant nugaros ir užmigau“, – prisimena gynėjas.

Kol jis miegojo, jis vėl buvo nuneštas nuo bokšto, o jo gelbėjimosi liemenė pradėjo irti nuo ilgo buvimo saulėje. Artėjo naktis.

„Kažkuriuo metu pajutau kažką panašaus ant kojos, nagus. Atsisuku – ir ant manęs tupi žuvėdra, o virš manęs sukasi dar kelios. Beje, „Bayraktar“, kuris vykdė mano paiešką, pamatė karščio pėdsaką nuo paukščių. Taip ir buvo pranešta, kad yra objektas kuris plaukia link Odesos ir ant jo „joja“ septynios žuvėdros. Ir tada pastebėjau laivą“, - sako „Konanas“.

Iš pradžių jis manė, kad tai gali būti priešo laivas, bet kai jis pradėjo artėti ir rusų lėktuvas atidengė ugnį, suprato, kad tai saviškiai, ir pradėjo plaukti ta kryptimi.

„Plaukiau, plaukiau ir mačiau artėjančias vandens bangas. Galvojau, kad tai priešas. Kad prie manęs plaukia rusų desantas. Tai buvo mažas laivelis. Pamačiau ant valties Ukrainos vėliavą,. Mano džiaugsmas buvo begalinis. Tai tie vaikinai, mano vaikinai, mano broliai, kurie „Bayraktar“ pagalba susekė mano pėdsaką! Štai ir viskas, aš surastas, aš gyvensiu!“, – tą akimirką išgyventomis emocijomis dalijasi „Konanas“.

Tada valtyje jį greitai apžiūrėjo gydytojas, pastatė lašelinę ir suvyniojo į termo antklodę.

„Mūsų bataliono vadas ne tik išsiuntė paieškų grupę į atvirą jūrą, bet ir pakėlė „Bayraktar“ bei išsiuntė gelbėjimo laivą. Taigi šį kartą tai buvo komandinis darbas“, – pasakoja karys.

„Dėkoju Dievui, kad suteikė jėgų! 14 valandų plaukiau, ir man nebuvo mėšlungio. Tai yra, mėšlungis nekankino, man buvo lengva plaukti. Džiaugiuosi, kad dabar galiu viską tai papasakoti. Apie save, apie brolius, apie batalioną, apie vadą. Esu jiems visiems labai dėkingas. O dabar kiek galiu savo istoriją pasistengsiu perteikti kitiems žmonėms. Kokiu tikslu? Kad jie nepasiduotų“, – apibendrina „Konanas“.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Fokus

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()