Karas Izraelyje. Kas yra „Hamas“ ir ko jie siekia (1)
Istoriškai „Hamas“ kovoja už palestiniečių teises į valstybę, todėl Izraelis buvo vadinamas „vėžiniu augliu“. Izraelio žvalgyba balandį perspėjo, kad karo tarp šalių tikimybė yra labai didelė.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Spalio 7-osios rytą „Hamas“ kovotojai pradėjo puolimą prieš Izraelį iš Gazos ruožo.
Nuo pat ryto „Hamas“ grupuotės kovotojai įsiveržė į Izraelį. Per tą laiką oficialiai žinoma apie 20 žuvusiųjų ir 545 sužeistųjų, įskaitant kariškius ir civilius. Visoje šalyje jau buvo paleista daugiau nei 2200 raketų, rusakalbis Izraelio leidinys „Details“ rašo, kad netikėtai užklupo staigi ataka iš oro. Netikėti buvo ir karo veiksmų iš Gazos ruožo mastai. Teigiama, kad prireikė daugiau nei dviejų valandų, kol Izraelio gynybos pajėgos pradėjo atsaką.
„Turbūt svarbiausias veiksnys yra žvalgybos netikėtumas. Išsamios ir aiškios informacijos apie ketinimą surengti plataus masto teroro aktą iš Gazos ruožo į Izraelį nebuvo“, – rašo žurnalistai.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sakė, kad vyksta karas, o ne operacija ar konflikto eskalavimas. Izraelio oro pajėgos jau smogė Gazos ruožui. Izraelio gynybos pajėgos vykdo operaciją „Geležiniai kardai“.
Istorinis kontekstas
Po to, kai Osmanų imperija buvo nugalėta Pirmajame pasauliniame kare, Britanija perėmė Palestinos kontrolę, kurioje gyveno žydų mažuma ir arabų dauguma.
Tarptautinė bendruomenė pavedė Britanijai sukurti žydų tėvynę Palestinoje, o tai padidino įtampą tarp dviejų grupių.
1920-aisiais ir 1940-aisiais žydų imigrantų į Palestiną skaičius labai išaugo, nes daugelis žydų pabėgo nuo persekiojimo Europoje ir ieškojo tėvynės po Holokausto.
Sustiprėjo trintis tarp žydų ir arabų, taip pat pasipriešinimas britų valdžiai. 1947 m. Jungtinės Tautos nubalsavo už Palestinos padalijimą į atskiras žydų ir arabų valstybes, o Jeruzalėje buvo įvesta tarptautinė administracija. Žydų vadovybė priėmė planą, bet arabų pusė jį atmetė ir jis niekada nebuvo įgyvendintas.
1948 m., negalėdama užbaigti nesutarimų, britų valdžia pasitraukė, o žydų lyderiai paskelbė įkūriantys Izraelį. Daugelis palestiniečių prieštaravo, ir prasidėjo karas. Kaimyninės arabų šalys įsikišo karine jėga. Šimtai tūkstančių palestiniečių pabėgo arba buvo išvaryti iš savo namų per vadinamąjį Al Nakba arba „katastrofą“.
Karas ir taika
Bėgant metams Izraelis ir Palestina dalyvavo keliuose susirėmimuose, kai kurie buvo nedideli, kai kurie katastrofiško masto, dėl kurių žuvo tūkstančiai žmonių.
1987 m. palestiniečių dvasininkas šeichas Ahmedas Yassinas įkūrė– Harakat al-Muqawama al-Islamiya (Islamo pasipriešinimo judėjimas), kurios akronimas „Hamas“ – politinę grupę, turinčią karinių pajėgumų.
Ji nepripažįsta Izraelio teisės egzistuoti. Jų tikslas – išvyti žydų valstybę iš teritorijos, kuri buvo okupuota 1967 m. „Hamas“ siekia sukurti Palestinos valstybę teritorijoje, kuri jai priklausė iki Izraelio sukūrimo 1948 m. Iranas yra vienas didžiausių jų rėmėjų.
Du palestiniečių sukilimai arba „intifados“ stipriai paveikė Izraelio ir Palestinos santykius, ypač antroji intifada, užbaigusi 10-ojo dešimtmečio taikos procesą ir atvedusi naują konfliktų erą. Abiejose intifadose dalyvavo „Hamas“.
JAV prezidentas Billas Clintonas 2000 m. liepos 11 d. sušaukė Kemp Deivido viršūnių susitikimą, kuriame dalyvavo Izraelio ministras pirmininkas Ehudas Barakas ir Palestinos valdžios pirmininkas Yasseras Arafatas intensyvioms deryboms dėl galutinio statuso, tačiau viršūnių susitikimas baigėsi be rezultatų, dar labiau pablogindamas abiejų šalių santykius.
Ryšiai su Rusija
„Hamas“ nuo 2007 metų de facto kontroliuoja Gazos ruožą, kurį perėmė po karinio konflikto su „Fatah“. Šią organizaciją teroristine organizacija pripažino Izraelis, Kanada, JAV, Didžioji Britanija ir Japonija. Anksčiau ES taip pat pripažino „Hamas“ teroristais, tačiau nuo 2014 metų jie buvo išbraukti iš teroristinių organizacijų sąrašo.
„Hamas“ turi karinį ir politinį sparną. Jie nepripažįsta Osle pasiektų taikos susitarimų. Norvegija bandė išspręsti konfliktą tarp Izraelio ir Palestinos išsivadavimo organizacijos. Susitarimas buvo pasirašytas 1994 m. ir nustatė Gazos ruožo bei Jericho anklavo statusą.
Be to, „Hamas“ su savo įgaliotiniais remia Rusijos Federaciją, Siriją ir Iraną. Pavyzdžiui, rugsėjo 13 dieną kovotojų lyderis Ismailas Gania Maskvoje surengė susitikimą su Užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Lavrovu. Jie aptarė padėties raidą „Artimųjų Rytų regione su pasipriešinimu teroristinei organizacijai „Islamo džihadas“ Gazos ruože“.
Blokada
„Hamas“ paragino savo kovotojus Vakarų Krante ir arabų bei islamo pasauliuose prisijungti prie kovos su Izraeliu. Atsižvelgiant į pastarąjį konfliktą, įtampa tarp izraeliečių ir palestiniečių Rytų Jeruzalėje, Gazos ruože ir Vakarų Krante tebėra didelė.
Izraelis ir Egiptas griežtai kontroliuoja Gazos sienas, siekdami neleisti „Hamas“ įsigyti ginklų. Tai sukėlė humanitarinę krizę Gazos ruože, kai daugelis žmonių sunkiai gauna būtiniausių prekių, tokių kaip maistas ir vanduo.
Gazos ir Vakarų Kranto palestiniečiai tvirtina, kad jie kenčia dėl Izraelio veiksmų, tokių kaip Gazos blokados, Vakarų kranto užtvaros statybos ir palestiniečių namų naikinimo.
