Ukraina išgyvena pačius sunkiausius laikus. Kas nutiko  (1)

Ukrainai tęsiasi sunkios savaitės.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Už Ukrainą kovojantis buvęs britų kariškis Maceras Giffordas šį laikotarpį pavadino „tamsiais ir sunkiais laikais“, rašoma „The Times“ straipsnyje.

Šiuo metu vyksta toks karas, kokio Vakarų valstybės nematė nuo praėjusio amžiaus pasaulinių karų laikų. Išsekinimo karuose galiausiai laimi ta pusė, kuri gali geriausiai sukurti savo pramonę ir pritaikyti savo gamybinį potencialą tiesiogiai mūšio lauke – nuo aukštųjų technologijų kibernetinių sistemų iki kulkų, kariškų batų ir sauso maisto davinio.

Rusai gali tai pasiekti. Ukrainiečiai gali suteikti dalį to ir ruošiasi ateityje gaminti didelio našumo ginklus. Tačiau Ukraina gali prilygti Rusijai tik tikrame išsekimo kare su Vakarų parama, ypač kitais metais, kai Rusija bus labai priklausoma nuo to, ką pavyks išspausti iš Šiaurės Korėjos, Irano ir Kinijos.

Vakarų lyderiai atsisako minties, kad kovą tarp brutalaus Rusijos imperializmo ir liberaliosios demokratijos galima laimėti tik išsekinimo būdu. Jie nori, kad Ukrainos pajėgos laimėtų mūšio lauke. Tačiau ši vasara rodo, kad tai vargu ar įvyks.

Siekdama sustabdyti ukrainiečių veržimąsi į pietus, Rusija metė daugiau vyrų ir technikos į keletą įnirtingų puolimų: Donbaso šiaurės rytuose, Kupjansko link, Donbaso pietryčiuose, prie Avdijivkos ir Zaporižioje, į šiaurę nuo Tokmako.

Ypač iškalbingos yra spalio 7 d. prasidėjusios atnaujintos Rusijos atakos prieš Avdijivką. Rusai bando apsupti miestą, į jį sutelkdami apie šešias brigadas, daug lėktuvų ir artilerijos iš kitų dalinių, bombarduodami dvi ukrainiečių brigadas, kurios laiko miestą. Kol kas Ukrainos pajėgos įnirtingai gina Avdijivką, o rusai apsupties neįvykdė, nors bandymai tęsiasi.

 

„Avdijivka tampa naujuoju Bachmutu. Tik kad Bachmutas neturėjo tikros strateginės reikšmės. Tai buvo simbolis, kurį „Wagner“ samdiniai norėjo susikurti sau. Tačiau Avdijivka turi realią strateginę reikšmę: ji yra pagrindiniame kelyje į Donecką, taip pat arti oro uosto ir šiaurinių miesto priemiesčių“, - rašo leidinys.

Avdijivka yra vartai į Donbaso pietus. Tai Ukrainos kelias į pergalę šiame sektoriuje.

„Jei dabar jie praras Avdijivką, jie bus užblokuoti pietuose, ir didžioji dalis to, ką jie pasiekė Donbase toliau į šiaurę, neturės jokios reikšmės“, - pažymima straipsnyje.

Ukraina taip pat patiria didelių nuostolių į pietus nuo Orechovo Zaporižios srityje, kur bando prasiveržti į Tokmaką ir atverti kelią į pakrantę, padalydama Rusijos pajėgas per pusę.

Tačiau Ukrainai labai sėkmingai sekasi įveikti Rusijos pajėgas užnugario zonose, naudojant tolimojo nuotolio tiksliąsias raketas ir artileriją. Šių raketų naudojimas sukūrė sąlygas, kurios apsunkina saugų Rusijos kariuomenės dislokavimą okupuotose teritorijose.

 

Artimiausias strateginis tikslas – patekti į teritoriją ir nustatyti Krymo ugnies kontrolę. Dėl to rusams būtų pernelyg pavojinga naudoti Krymą kaip karinę bazę. Be to, rusai bėgtų iš pusiasalio, nes padažnėtų jo teritorijos bombardavimai.

Savo ruožtu Rusijos pajėgos po 20 mėnesių trukusio karo neabejotinai išmoko kai kurias taktinio lygmens pamokas. Jos geriau nei anksčiau derina savo pajėgas: daug efektyviau naudoja oro pajėgas ir atidžiau saugo savo logistiką. Tačiau operatyviniu lygmeniu Rusijos vyriausioji vadovybė vis dar vieną po kito perkelia į fronto liniją dalinius. Rusija neturi jokio operatyvinio rezervo ir toliau meta į mūšį vos apmokytus karius, tikėdamasi, kad kai kurie iš jų išgyvens.

 

Reaguodamas į savo nuostolius, Kremlius deda daug pastangų, kad Rusijos etninės mažumos užsivilktų uniformas, ir pasiruošė visiškai karo ekonomikai. Tačiau ši ekonomika lėtėja. Po staigaus gamybos augimo 2023 m. antrąjį ketvirtį jos ginkluotės pramonė pasiekė akligatvį, trūksta komponentų, darbuotojų ir įgūdžių. Kalbama, kad net tokie stambūs gamintojai kaip „Uralvagonzavodo“ tankų gamykla, Jungtinė lėktuvų korporacija ir Jungtinė variklių korporacija nuo 2023 m. kovo mėn. dirbs maždaug 70 proc. savo pajėgumų. Joms sunku išlaikyti trijų pamainų gamybos ciklą.

„Faktas yra tas, kad Rusija tikriausiai negalės surengti dar vieno visaverčio strateginio puolimo prieš Ukrainą bent iki 2025 m. pavasario – nebent iki to laiko Kyjivas nusileistų arba Ukrainos Vakarų sąjungininkai veiksmingai nutrauktų savo materialinę paramą“, - rašoma leidinyje.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(34)
(4)
(30)

Komentarai (1)

Susijusios žymos: